Viduriniajai klasei norintis save priskirti Lietuvos gyventojas turėtų gauti nuo 1069 eurų per mėnesį „į rankas“. Taip sako patys Lietuvos gyventojai, o „turtingųjų“ ar „elitinei“ klasei priskiriami turėtų būti gaunantys nuo 1980 Eur. Šiuo metu save viduriniajai klasei priskiria apie 35 proc. šalies gyventojų, tačiau ne pagal gaunamas pajamas.
„Tai mus nustebino, ganėtinai nemažas rezultatas. Ši apklausa parodė, kad pajamos būtų vienišas kriterijus, neparemtas kitais atraminiais taškais. Nes jei turime 1 tūkst. eurų į rankas gaunančią vienišą mamą, bet neturinčią būsto, vargu, ar ji priklausys vidurinei klasei. Kai šeima gali sau leisti atostogauti, gali įpirkti geresnį gydymą, mokslų kokybę, neturi skolų, tuomet labiau priskiriama vidurinei klasei. Gausi vidurinioji klasė atspindi šalies ekonominį pajėgumą – išsivysčiusiose Vakarų šalyse jai priskiriama 50– 50 proc. gyventojų.
Nors Lietuvoje vidurinioji klasė dar nėra tokia gausi, kaip išsivysčiusiose šalyse, ji turi potencialo augti, nes į šalies darbo rinką ateina jauna ir išsilavinusi karta, didėja investicijų srautai ir auga kvalifikuotų darbo vietų skaičius“, – komentavo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Lietuvoje vidurinei klasei save dažniausiai priskiria išsilavinę, jauni (18– 25 m.) ar vidutinio amžiaus (46– 55 m.) šalies gyventojai. Be to, vidurinei klasei save dažniau linkę priskirti vyrai (37 proc.) negu moterys (34 proc.) Mažiausiai save priskiriančių vidurinei klasei yra tarp 56 metų ir vyresnių žmonių. Tik 28 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų save priskirtų vidurinei klasei.
Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausia dalis gyventojų (42 proc.) šiuo metu save laiko žemesnės viduriniosios klasės atstovais, o 15 proc. save priskiria save prie nepasiturinčiųjų. Apie 8 proc. teigia priklausantys aukštesnei gyventojų klasei.
Trys kriterijai nustatyti, ar priklauso žmogus viduriniajai klasei
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad ne tik pajamos apibrėžia vidurinę klasę. Mat žmonės mano, kad reikia gauti bent 1 tūkst. eurų į rankas, tačiau net ir gaunantys mažiau save priskiria viduriniajai klasei.
N. Mačiulio teigimu, yra trys kriterijai kurie leidžia nustatyti ar žmogus priklauso viduriniajai klasei: gyvenimo būdas (galimybė atostogauti užsienyje, galimybė sutaupyti), turtas (būstas, automobilis) ir pajamos (bent 1069 Eur „į rankas“).
„Net 300 eurų gaunantis asmuo gali save priskirti viduriniajai klasei, nors siekiamybė būtų 1000 eurų. 42,5 proc. lietuvių teigia, kad per pastaruosius metus lankėsi 1– 3 kartus kultūros renginiuose: teatre, balete ar operoje. Ir Lietuviai čia vieni pirmųjų Europos Sąjungoje, mus lenkia tik danai ir suomiai. Bent trečdalis lietuvių pagal savo gyvenimo būdą gali save priskirti viduriniajai klasei pagal šį rodiklį.
Pernai 32 proc. gyventojų atostogavo užsienyje, o šis rodiklis per dešimtmetį beveik padvigubėjo. Ir vėlgi matome, kad trečdalis lietuvių priklauso viduriniajai klasei. Lietuviai taipogi mano, kad skolų neturėjimas reiškia geresnį gyvenimą. Tai matome, kad Lietuvoje vienas mažiausių gyventojų skolos ir pajamų santykių. Didelė dalis gyventojų galėdami nesiskolinti, to vengia. Pagal turimas santaupas matome, kad 29 proc. lietuvių turi indėlių ar kito likvidaus turto viršijančių 2000 eurų“, – rezultatais dalinosi N. Mačiulis.
Pagal turto kriterijų, vėlgi trečdalis lietuvių gali save priskirti viduriniajai klasei. Pasak jo, pagal gaunamas pajamas, didelė dalis senjorų nepatenka į vidurinąją klasę, tačiau pagal turimas santaupas, sukauptą turtą, jų dalis išauga. Apie 39 proc. suaugusiųjų turi ne senesnį nei dešimties metų automobilį.
Lietuvoje taip pat fiksuojamas vienas aukščiausių rodiklių nuosavo būsto turėjimas ES. Net 90 proc. Lietuvos gyventojų teigia turintys savo nuosavą būstą. Tiesa, N. Mačiulio teigimu, nemaža dalis gyventojų gyvena nekokybiškame būste ir yra nepatenkinti jo kokybe. Pavyzdžiui, net 14 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu. tad prieinama išvada, kad svarbu ne tik kiek turto turima, bet ir koks tas turtas.
Pagal trečiąjį kriterijų, pajamas, viduriniajai klasei galima priskirti tik 14 proc. dirbančiųjų, nes tik tiek uždirba daugiau nei 1300 eurų prieš mokesčius. Tiesa, ši dalis nuo 2010 išaugo beveik trigubai.
„Apibendrinant matome, kad pagal gyvenimo būdą: galimybę keliauti, sportuoti, lankytis renginiuose, turime stiprią vidutinę klasę. Kai kuriais kriterijai vieną stipriausių ES. Pagal turtą trečdalį galėtume priskirti vidurinei klasei, nes turimas turtas gali netenkinti viduriniosios klasės poreikių, tačiau pagal pajamas tik dešimtadalis visų gyventojų gali būti priskiriami vidurinei klasei“, – teigia N. Mačiulis.
Jo teigimu, reikėtų stengtis, kad vidurinioji klasė būtų kuo didesnė ir stipresnė. Situaciją pataisytų mažesni darbo mokesčiai, daugiau investicijų į regionus, kokybiška švietimo sistema, perkvalifikavimo programų tobulinimas, gerai apmokamų darbo vietų kūrimas.
Skatina taupyti
Pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, dėl šalyje prognozuojamo tolesnio atlyginimų augimo, viduriniosios klasės gretos turi potencialo gausėti, tačiau tai priklausys ne tik nuo augančių pajamų.
„Išaugusio atlyginimo efektas gali būti trumpalaikis, nes gana greitai gali atsirasti naujų poreikių, kuriems galime išleisti papildomas pajamas, todėl išlaidas būtina kontroliuoti. Pirmasis dalykas, kuriuo reikėtų pasirūpinti išaugus pajamoms – tai peržiūrėti esamus įsipareigojimus, stengtis greičiau juos padengti ir pasistengti santaupoms atsidėti jau didesnę pajamų dalį“, – komentuoja J. Cvilikienė.
„Nors erdvės spontaniškumui vidurinioji klasė turi ir gali sau leisti savaitgalio išvyką į užsienį ar vakarienę gerame restorane, visgi šiai klasei save priskiriantys atstovai turėtų sugebėti žvelgti į ateitį. Tokioms išlaidoms, kaip naujo automobilio įsigijimas, būsto remontas ar mokestis už vaikų mokslus, jie turėtų ruoštis iš anksto. Galiausiai, jie turėtų iš anksto rūpintis ir papildomomis pajamomis senatvei − kaip rodo mūsų apklausos duomenys, pensinio amžiaus gyventojai save linkę rečiausiai priskirti viduriniajai klasei“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
