Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Tadas (pavardė redakcijai žinoma), papasakojęs savo problemas dėl transporto priemonės Kasko draudimo.
„Rugsėjo 17 dieną važiavau į Marijampolę, dukra užmigo Vilniuje, žmona nuo Prienų. Man važiuojant buvo šiaip idealios oro sąlygos, tik itin švietė besileidžianti saulė. Aš vieną kartą sumirksėjau ir labai didelis buvo sumirksėjimas, kai jau pramerkiau akis, pamačiau, kad esu išvažiavęs į kitą eismo juostą. Tiesiog užsimerkiau ir akys sulipo. Tad mašina nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, trenkėsi į medžius.
Gerai, kad mašina didelė ir saugi, ji pati sumaitota, bet šeimai nieko neatsitiko. Bet buvo ir greitoji atvažiavusi, išvežė patikrinti šeimą, aš tuo metu su policija tikrinau reikalus. Aš niekada nemelavau, man atrodė, kad aš užsnūdau ir pasakiau tai policijai, tad jie įrašė į ataskaitą, kad vairuotas užsnūdo. Visiškai negalvojau, kad dėl to bus kažkokios pasekmės vėliau.
O atsisuko viskas taip, kad mano mašina buvo drausta „ERGO“ Kasko draudimu. Juos informavau, atvažiavo mašina, kuri nutempė į aikštelę į Vilnių mano sudaužytą mašiną. Ji buvo nepataisoma. Man turėjo išmokėti kompensaciją. Jie man paskambino ir pasakė, kad pagal jų sąlygas, užmigimas traktuojamas kaip didelis neatsargumas. Nors kas yra didelis neatsargumas tiksliau, sutartyje neįvardinta. Tai man didelis neatsargumas būtų, jei aš važiuočiau ant užšalusio ežero suvokdamas, kad jis gali įlūžti ir įlūžčiau. Konsultavausi su teisininkais ir sako, kad praktikoje įvairiai teismai traktuoja šitą dalyką.
Taigi draudimas prisikabino prie vieno mano žodžio užsnūdau. Tuo istorija nepasibaigė.
Iš pradžių jie paskambino ir pasakė, kad visiškai nemokės nieko, vėliau paskambino ir pasakė, kad mes geranoriškai suprantame ir kompensuojame 40 proc. galutinės vertės. Pagal skaičiavimą, jei 10 tūkst. mašinos vertė, 15 proc. likutinę vertę aš pasidengiu ir 8,5 tūkst. eurų draudimo turėtų būti padengta – 100 proc., tai jie man iš pradžių tik 40 proc. pasiūlė nuo tos sumos. Pokalbio metu prasidėjo tarsi derybos. Pasiūlė ir 50 proc., o po to ir 60 proc. kompensuoti“, – pasakojo vyras.
Pasak Tado, jam pasakojant šią istoriją pažįstamiems, daug kas sunerimo, mat niekada neatkreipė dėmesio kas juose parašyta. Jis pats prisiminė ir kitą atvejį, kuomet automobiliui važiuojant per sankryžą, parlėkė greitosios pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais ir abi transporto priemonės susidūrė. Tuomet neįvardinta draudimo bendrovė tai traktavo taip pat kaip didelį neatsargumą.
Vyro metinė draudimo įmoka siekė apie 340 eurų. Mokėta kelis metus.
Didelis neatsargumas sutartyje paaiškintas taip – asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.
Advokatas: neatsargus elgesys – valinė išraiška
Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“ advokatas Algis Lukoševičius išgirdęs situaciją teigia, kad tai tikrai ne pirmas toks atvejis, jo kontorai ir pačiai yra tekę imtis tokių bylų.
Pirmiausia nutikus tokiai situacijai verta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nes sutartyje turi būti konkrečiai įrašyta, kas yra neatsargus elgesys. Jei to nėra, galima traktuoti, kad ši sąlyga yra nesąžininga, o ir vartotojas silpnesnė šalis.
„Tai vėl priklauso nuo draudiko požiūrio ir pozicijos. Yra tarsi anekdotas, kad pirmas punktas – žiūrima kaip nesumokėti išmokos, o antras punktas – žiūrėti į pirmą. Draudikas yra suinteresuotas mažiau išmokų sumokėti, vien tuo aspektu galim grįsti draudikų poziciją. Draudikas nėra teismas, jis subjektyviai įvertina ir kas tas neatsargus elgesys.
Esu beveik tikras, kad žmogus kuris pasirašinėjo Kasko sutartį neskaitė visų punktų. Tad pirmiausia reikėtų pradėti nuo to“, – sako advokatas.
A. Lukoševičius apsvarsto ir galimybes, kaip galima traktuoti užmigimą prie vairo. Pasak jo, neatsargus elgesys – valinė išraiška, kuomet žmogus suvokia arba turėjo suvokti ir suprasti, kad elgiasi neatsargiai.
„Neatsargus elgesys tada bus bet koks elgesys: važiavau atbulas atsitrenkiau į medį, važiavau į priekį ir nepastebėjau kitos mašinos, visa tai tada gali būti neatsargus elgesys. Sutartyje turi būti aiškiai apibrėžta, ką privalo daryti vartotojas ir verslininkas/draudikas. Per tą neatsargumą galima bet ką aiškinti. Jei žmogus užmiega, jis juk savo valios nebevaldo“, – svarsto advokatas.
A. Lukoševičius turi ir versijas, kodėl draudimo įmonė po to derėjosi ir visgi sutiko kompensuoti dalį patirtų nuostolių. Pirmiausia, draudikas vertina žmogų kaip klientą, kurio nenori prarasti ir nori toliau bendradarbiauti. Tačiau kitas dalykas – jei draudikas linkęs derėtis, tai yra nuoroda, jog draudikas nesijaučia tvirtai.
„ERGO“ laikosi pozicijos: įstatyme nuovargis nurodytas kaip pavojaus signalas
„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, kuris konkrečiai susipažinęs su aprašyta situacija teigia, kad didelio neatsargumo vairuotojo elgesį nulemia ne tik mieguistumas, tačiau ir, pavyzdžiui, rūkymas už vairo, važiuojant bandymas pasiekti ant galinės sėdynės padėtus daiktus ir pan. Neatsargus vairavimas ir transporto priemonės valdymas, esant nuovargiui, yra įtvirtintas ir Kelių eismo taisyklėse.
„Tai paantrina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalis: <...>draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui<...>.
Didelis nuovargis ir mieguistumas kelyje yra itin pavojingi, o įvairūs užsienio tyrimų duomenys rodo, kad nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių yra sukeliama dėl minėtų priežasčių“, – atsiųstame atsakyme rašo R. Bieliauskas.
Vadovas taip pat informuoja ir apie susidariusią derybinę situaciją, įvardindamas, kad pats vairuotojas ėmė keisti parodymus, o draudimo kompanija atsižvelgė į šeimos patirtą stresą.
„Konkrečiu atveju policijos nutarime vairuotojas nurodo, kad kelyje užsnūdo, dėl ko nuvažiavo į kairį kelio kraštą, prabudo tik būdamas jau kairiame kelio griovyje. Tas pačias eismo įvykio aplinkybes avariją sukėlęs vairuotojas patvirtino ir eismo įvykio aplinkybių aprašyme. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, tokiais atvejais draudikai pagrįstai gali nekompensuoti patirtos žalos, nes įvykis nėra draudžiamasis.
Vėliau klientas pradėjo keisti parodymus dėl aplinkybių, todėl nusprendėme kartu ieškoti kompromiso ir, suderinę abiems pusėms priimtinas sąlygas, pasirašėme susitarimą dėl dalies – 60 proc. – patirtos žalos kompensavimo. Atsižvelgėme ir į tai, kad į eismo įvykį pateko jauna šeima su savo atžala. Neabejotina, kad dėl avarijos šeima ne tik patyrė didžiulį stresą, tačiau ir nemenkus finansinius nuostolius. Tad šioje situacijoje nugalėjo ne aklas vadovavimasis taisyklėmis, o nuoširdus noras padėti klientui patekus į nemalonią situaciją“, – teigia jis.
R. Bieliauskas taip pat pataria, kad prieš sėdant už vairo reikėtų gerai įvertinti savijautą, nes didelis nuovargis ir miego trūkumas sukelia panašų neigiamą poveikį vairuotojo koncentracijai, reakcijos laikui, pastabumui kaip ir lengvas ar vidutinis girtumas. Be to, dažnas vairuotojas pamiršta, kad mieguistumą gali padidinti ir tokie išoriniai faktoriai, kaip per didelė temperatūra automobilio salone, prastas vėdinimas, į pernelyg horizontalią padėtį nureguliuota vairuotojo sėdynė.
Draudimo ekspertas: dėl draudimo šiuo atveju klausimų kilti neturėjo
Tuo tarpu „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas informuoja, kad pagal Kasko draudimo taisykles nedraudžiamuoju įvykiu būtų laikoma, jeigu vairuotojas padarė žalą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, arba įvykį sukėlė po to, kai nepakluso valstybės pareigūnų reikalavimui sustoti. Žala taip pat gali būti nemokama, jeigu eismo įvykis sukeltas tyčia arba kai eksploatuojama techniškai netvarkinga transporto priemonė (kai ją naudoti draudžia LR teisės aktai), ir yra priežastinis ryšys tarp įvykusio įvykio bei tos aplinkybės, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga.
„Konkretus tokio atvejo pavyzdys būtų transporto priemonės su vasarinėmis padangomis eksploatavimas gruodžio mėnesį, esant plikledžiui. Vagystės bei plėšimo atvejai bus nedraudžiamieji, jeigu, pavyzdžiui, buvo palikti atidaryti langai, ar automobilis buvo paliktas atrakintas. Dalį čia paminėtų nedraudžiamųjų įvykių (netvarkingo automobilio eksploatavimą ar paliktą atrakintą automobilį) galima būtų traktuoti kaip didelį neatsargumą, tačiau, kaip minėjau, mes sutartyje tuos atvejus klientams siekiame įvardinti konkrečiau, vengiant bendrinių formuluočių.
Visi kiti žalos atvejai, kurie nepatenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą ir, kurie nutinka dėl staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų, yra laikomi draudžiamaisiais. Atvejai, kai avarija nutinka vairuotojui užmigus prie vairo ar netyčia padarius vairavimo klaidą (ne dėl apsvaigimo ar pan.), pagal Kasko draudimą būtų laikomi draudžiamaisiais“, – patvirtino jis.
