Pasak jų, per artimiausius 6 metus dyzelino kaina gali siekti 3 eurus už litrą.
Esą pagrindinės kainų kilimo priežastys – Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis ir beatodairiškai sekti Europos žaliuoju kursu bei akcizų didinimas siekiant papildyti valstybės biudžetą.
Branginti degalus įpareigoja įstatymu
„Valstybė yra įstatymu patvirtinusi tikslą iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 39 proc., tokiu būdu įgyvendindama savo tarptautinius įsipareigojimus mažinti CO2 išmetimus ir didinti Lietuvos bei ES energetinę nepriklausomybę nuo naftos importo.
Todėl valstybė tiek įvairiais skatinimo-subsidijavimo būdais, tiek aplinkosauginiais mokesčiais siekia, kad ir jos piliečiai bei verslo įmonės būtų tuo suinteresuoti“, – tvirtina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Mokesčiai degalams yra dideli dėl dviejų priežasčių: pirma, norint papildyti valstybės biudžetą, ir antra, siekiant skatinti tiek verslininkus, tiek vartotojus mažinti naftos degalų vartojimą.
„Kad ir kaip būtų keista, žiūrėdami į degalų kainą degalinėse vartotojai pamiršta, kad apie 50 proc. jos sudaro mokesčiai valstybei: akcizas ir pridėtinės vertės mokestis“, – sako Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) vadovė Kristina Čeredničenkaitė.
Galiausiai kainą lemia ir mokesčių taisyklės, kurias nustato valstybinės institucijos bei Europos Komisijos, ypač Žaliojo kurso, direktyvos.
Nuo kitų metų degalų kainos augs
K. Čeredničenkaitė pažymi, kad ypač dabar reikšmingas kainai yra Lietuvos valdžios institucijų sprendimas paskubomis sekti minėtu Europos žaliuoju kursu.
Pasak pašnekovės, remiantis jau priimtais teisės aktų pakeitimais, nuo Naujųjų dyzelinas turėtų brangti apie 0,16 euro už litrą, o benzinas – 0,08 euro už litrą.
Kaip teigia M. Nagevičius, šis beveik vien mokesčių didinimu paremtas kelias nėra iki galo teisingas, nes atsiranda grėsmė kilti įtampai visuomenėje.
„Kuomet procesas yra inertiškas, įpročius pakeisti sunku. Trūksta infrastruktūros elektromobiliams, patogaus viešojo transporto, į kurį jau šiandien galima būtų persėsti atsisakius antro šeimos automobilio“, – aiškina ekspertas.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, šis paskutinis mokesčių kėlimas yra labiau susijęs ne su siekiu keisti vartotojų įpročius, o su noru padidinti valstybės biudžetą.
„Ko gero, akcizai yra didinami ne tam, kad keistų vartotojų įpročius ar būtų mažinamas akcizinių prekių vartojimas. Manau, kad buvo labiau žiūrima į biudžeto struktūrą ir jo įvykdymo planus. Todėl akcizinių prekių mokesčiai buvo padidinti gerokai daugiau negu verslas tikėjosi“, – aiškina M.Dubnikovas.
Ne svarsto, o aklai seka
LIEPA vadovės teigimu, aplinkybė, kad kiekvienas gyventojas pajaus šį kainos augimą, kelia klausimų, ar vis dėlto nereikėjo Lietuvai pasekti Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiu nedidinti akcizo.
„Kainų kilimą pajus kiekvienas šalies gyventojas. Tokios valstybės kaip Švedija ar Suomija peržiūri savo planus dėl Žaliosios politikos, o mes nei svarstome, nei diskutuojame, o tik aklai sekame. Noras būti kuo tvaresniems yra suprantamas ir sveikintinas, tačiau reikėtų šį klausimą spręsti kompleksiškai“, – sako K. Čeredničenkaitė.
Įvairiapusiu keliu eiti siūlo ir M. Nagevičius, pažymintis, kad degalų kainų kilimo išvengti neįmanoma. Šią žinutę, anot pašnekovo, Lietuvos valdžios atstovai vartotojams turėtų pranešti aiškiai.
„Svarbu būtų duoti aiškų signalą visiems, kurie dabar svarsto, kokį automobilį pirkti – naftos degalai tik brangs. Ne tiek svarbu, kiek jie kainuos kitais metais, keliais centais mažiau ar daugiau. Šioje vietoje tikrai galime derinti politiką su kaimyninėmis šalimis.
Visgi, visi turi suprasti, kad 2030 m. litras naftos dyzelino tikrai nekainuos mažiau 3 eurų. Ir šis valstybės siunčiamas signalas rinkai yra gerokai svarbesnis dalykas, nei konkretūs akcizo dydžiai artimiausiu metu“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Yra laiko derėtis?
M. Dubnikovo teigimu, 2030 m. pasiekti užsibrėžtų tikslų mūsų šaliai gali būti neįmanoma, o tai Lietuvai jau gali grėsti baudomis.
„Turime milžinišką problemą, nes norima staigiai sumažinti iškastinių degalų naudojimą. Tam yra prisiimti įsipareigojimai, kuriuos šiai dienai labai sunku ir galbūt net neįmanoma įgyvendinti. Tiesiog per mažai laiko“, – aiškina ekonomistas.
Anot pašnekovo, Lietuvai būtų naudinga bandyti tartis su ES institucijomis dėl galimo terminų keitimo.
„Kai kuriais aspektais ta rizika neįgyvendinti įsipareigojimų yra tikrai labai didelė. Kol dar yra laiko, galbūt neatšaukiant planų būtų galima pabandyti persiderėti laikus arba tikslus, kurių norima pasiekti.
Nesakau, kad nereikia siekti mažinti iškastinių degalų vartojimo, bet kyla didelis klausimas, ar galime tuos planus įgyvendinti. Laikrodis tiksi ir panašu, kad „trenksimės“ į įsipareigojimus, kurių neįgyvendinsime“, – teigia M. Dubnikovas.
Pirkėjas mato tik kainas
Pasak M. Dubnikovo, vartotojai neįvertina daugybės faktorių, turinčių įtakos degalų kainai.
„Manau, kad vartotojas įvertina tik galutinę litro kainą ir ją lygina su prieš tai buvusia. Tokioje situacijoje ir atsiranda verslai, kurie yra linčiuojami kaip blogiukai. Degalinių verslas yra vienas iš jų.
Žmogus eina į degalines, lygina kainas ir skiria labai mažai dėmesio tam, kiek kainuoja žaliavos, kokie mokesčiai mokami. Jei kaina nepatraukli, tuomet kaltas liekas tas atstovas, pas kurį ta prekė įsigyjama. Tai neva reiškia, jei kaina aukšta, degalų verslo atstovai lobsta“, – aiškina ekonomistas.
Prognozuojamais įvardindamas akcizą ir PVM mokestį, M. Dubnikovas pabrėžia, kad ir šie svyravimai verslininkus gali nustebinti, pavyzdžiui, kuomet mokesčiai yra greitai keičiami, jau nekalbant apie neprognozuojamuosius, kurių esminis dėmuo yra degalų žaliavos kainų svyravimai.
Pasak pašnekovų, degalų kaina vartotojui nustatoma sudėjus naftos produktų kainą tarptautinėje rinkoje, kurią skelbia naftos kainų agentūra „S&P Global Platts“, perdirbėjo antkainį, logistikos kaštus, mokesčius ir degalinės maržą.
Degalinių verslo atstovai negali kontroliuoti pasaulinių naftos produktų kainų, kurios kinta kasdien, priklausomai nuo makroekonominių ir globalios politikos veiksnių.
Į kainą įeinantis perdirbėjo taikomas antkainis yra fiksuojamas metams ir yra nustatomas pasirašant ilgalaikes degalų tiekimo sutartis šiam periodui. Tuo tarpu logistikos kaštai yra apskaičiuojami vežant degalus per lokalius distribucinius terminalus iš gamintojų į degalines. Pastariesiems degalų kaina taip pat turi įtakos.
Į degalus taip pat įmaišoma ir vadinamųjų alternatyviųjų degalų, pagamintų iš maistinių ar maistui ir pašarui netinkamų žaliavų, kurie ženkliai sumažina CO2 pėdsaką ir yra neatsiejama Žaliojo kurso dalis.
Visų šių dedamųjų suma – degalų savikaina degalinėje, o galutinę kainą vartotojams lemia degalinių tinklų veiklos politika ir jų konkurencija tarpusavyje.
