Todėl, gyventojams, kurie naudoja tokių šulinių vandenį maistui, rekomenduojama reguliariai atlikti geriamojo vandens mikrobiologinės bei cheminės taršos tyrimus.
„Kaip žinia, geriamasis vanduo turi būti skaidrus, neturėti nebūdingo kvapo ar skonio, jame neturi būti patogeninių mikroorganizmų – bakterijų, virusų ar pirmuonių, nitratai, nitritai, kiti toksiniai, cheminiai elementai neturi viršyti nustatytų leistinų ribų. Todėl rekomenduojame ne rečiau kaip vieną kartą per metus, geriausiai pavasarį ir rudenį, išsitirti vandenį.
Be to, būtina atlikti papildomus tyrimus, pastebėjus, kad pavyzdžiui, pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, vandens lygis. Įstatymai įpareigoja šachtinių šulinių ir gręžinių savininkus rūpintis asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe, todėl labai svarbu įrengiant bei eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, laikytis nustatytų reikalavimų – užtikrinti, kad naudojamas geriamasi vanduo atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus“, – primena VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė.
Laboratorinius geriamo vandens tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir jos padaliniai, kitos laboratorijos.
Jei geriamajame vandenyje nustatyta mikrobinė tarša, būtina prieš geriant vandenį virinti bent vieną minutę arba maisto gamybai naudoti, fasuotą geriamąjį vandenį. Nepamirškime, kad artėjant vasarai daugelis gaivinasi skysčiais su ledu, todėl ledo gamybai būtina naudoti tik saugų, geriausia virintą vandenį.
Jei geriamajame vandenyje yra aptinkami padidinti nitritatų, nitritų kiekiai, būtina nustatyti ir pašalinti taršos šaltinį, įrengti vandens filtrus, ar naudoti viešai tiekiamą, fasuotą geriamąjį vandenį.
Pagrindiniai nitratų, nitritų šaltiniai yra žemės ūkio trąšos, mėšlas, pūvančios gyvūninės kilmės ar augalinės liekanos, netinkamai įrengta ar prižiūrima nuotekų sistema.
Pasikeitus Geriamojo vandens įstatymui, VMVT kompetencijoje išliko geriamojo vandens tiekėjų kontrolė ir priežiūra, tačiau neliko pareigos tirti privačių asmenų šulinių vandenį.
Į valstybinę geriamojo vandens kontrolę įeina: geriamojo vandens ruošimo procesų, įskaitant šiam vandeniui ruošti skirtų cheminių medžiagų ir filtravimo priemonių naudojimą priežiūra; teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens saugos bei kokybės rodiklių laikymosi priežiūra geriamojo vandens tiekėjų geriamojo vandens stebėsenos programų derinimas ir šių programų vykdymo priežiūra; vartotojų bei abonentų skundų dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės nagrinėjimas; geriamojo vandens saugos bei kokybės duomenų rinkinių parengimas, atnaujinimas ir pateikimas Europos Komisijai.
