Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas socialinio tinklo paskyroje pasidalijo konfidencialiu akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ grėsmingo laiško dabartiniam merui Remigijui Šimašiui ir įmonės valdybai kopija. Jame įspėjama, kad šiuo metu „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi pinigų šilumos gamybai reikalingų dujų pirkimui.
Pati bendrovė situaciją vadina labai sudėtinga, tačiau tikina, kad dalį trūkstamų pinigų jau pasiskolino.
Neliko pinigų dujoms pirkti
Laiške savivaldybei primenama, kad dar praėjusių metų pabaigoje įmonė kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas.
„Bendrovė atkreipė dėmesį į kritinę situaciją Vilniaus miesto šilumos tiekimo sistemoje.
Dėl beprecedenčio gamtinių dujų kainų augimo <...> šiuo metu bendrovės mokėjimai už gamtines dujas reikšmingai viršija įplaukas, todėl siekiant subalansuoti pinigų srautus bendrovei yra kritiškai būtina finansuoti šildymo sezono metu išaugusį lėšų susidarančiam kainų skirtumui padengti poreikį.
Šiuo metu bendrovė finansiškai nebus pajėgi savo jėgomis užtikrinti pakankamus pinigų srautus gamtinėms dujoms įsigyti biržoje“, – nurodoma „Vilniaus šilumos tinklų“ rašte.
Jame teigiama, kad šiuo metu įmonei būtinas papildomas apie 100 mln. eurų finansavimas.
Bendrovė esą gruodžio 23 d. skubiai kreipėsi į SEB banką dėl kredito limito padidinimo tačiau bankas atsisakė tą daryti argumentuodamas tuo, kad bendrovė jau ir taip viršijo savo skolinimosi galimybes.
„Vilniaus šilumos tinklai“ prašo, kad arba jai paskolą suteiktų „Pagalbos verslui fondas“ arba, kad pati savivaldybė suteikti garantiją paskolai, kurios lėšomis būtų perkamos dujos.
Vilniuje gali dingti centrinis šildymas?
Buvęs meras A. Zuokas įraše įspėja, kad dėl susidariusios situacijos Vilniaus mieste gali nelikti centrinio šildymo.
„Pasirodo tik dabar sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas, nes Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi iš ko mokėti už kurą – brangstančias dujas. Skubiai, t. y. iki 2022 sausio 6 d. reikėjo pasiskolinti 100 mln. eurų..., o Lietuvos bankai atsisako skolinti“, – rašo A. Zuokas.
Jis teigia gerai prisimenantis savo pirmuosius metus einant mero pareigas 2000 m. žiemą, kai „Vilniaus šilumos tinklų“ įmonės vadovas stovėjo prie mero durų su reikalavimu paskolinti arba suteikti garantijas dešimtims milijonų litų. Esą tuo metu Vilniaus biudžetas buvo apie 70 mln. eurų, tačiau dabar jis beveik milijardas eurų.
Pasak A. Zuoko, šios problemos dingo, kai „Vilniaus šilumos“ tinklus valdė konkurso būtų parinkta įmonė – labai jau oponentų ir prezidentės D. Grybauskaitės išgarsinta Prancūzijos „Veolia“ (anksčiau – „Dalkia“).
Buvusio mero teigimu, „Vilniaus šilumos tinklams“ nekildavo panašių problemų kaip dabar, nes įmonė galėjo pasiskolinti pinigų iš akcininkės.
„Dabar ką daryti, nes situacija labai rimta? Į prancūzų gi „Veolija“ negali kreiptis pasiskolinti apyvartinių lėšų. Vyriausybė neatsakė į prašymus. Tai meras turėtų kreiptis į Valstybės gynimo tarybą dėl skubaus posėdžio, nes Vilnius negali likti be šildymo, net ir brangaus. Štai kuo baigiasi ankščiau ar vėliau populistinė politika energetikoje“, – apibendrino A. Zuokas.
Situacija labai sudėtinga
Portalui tv3.lt atsiųstame komentare „Vilniaus šilumos tinklų“ tinklai finansų direktorė Rasa Gudė pripažino, kad šiuo metu sąlygos labai sudėtingos.
„Situacija dujų rinkoje keičiasi kiekvieną dieną ir ji yra neprognozuojama, tad AB Vilniaus šilumos tinklai norėdami nepertraukiamai tiekti vilniečiams šilumą bei karštą vandenį šiuo metu dirba labai sudėtingomis sąlygomis vydamiesi kasdien augančias dujų kainas ir yra priversti greitai reaguoti į ekstremalius pokyčius globalioje energijos išteklių rinkoje“, – komentavo R. Gudė.
Anot jos, dujų kaina pradėjo nevaldomai augti dar 2021 m. vasarą, o metų pabaigoje dujų kaina viršijo istorines aukštumas. O šildymo sezono metu dujos yra viena iš kuro rūšių naudojamų šilumai gaminti.
„Veikdama griežtai reguliuojamoje rinkoje, bendrovė neturi galimybių iškart reaguoti į kuro kainos augimą didindama parduodamos šilumos energijos kainą, todėl užsitęsęs gamtinių dujų brangimas pavojingai didina atotrūkį tarp įmonės pajamų ir sąnaudų kuro įsigijimui.
Ši praraja esant tokiai situacijai energijos išteklių rinkoje yra neišvengiama – pagal galiojančią tvarką, gamtinių dujų kainų pokyčiai galutinėse šilumos kainose atsispindi tik po dviejų mėnesių – remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika, į galutinę šilumos kainą yra įskaičiuojamos prieš 2 mėn. buvusios kuro kainos. Turint galvoje, kad įmonė kurą šilumos energijai gaminti perka mokėdama iškart, dėl rinkos dinamikos atsiradusį skirtumą įmonė privalo finansuoti pati“, – aiškino finansų direktorė.
Jos teigimu, kadangi energijos išteklių kainų krizė trunka jau kelis mėnesius, bendrovė buvo priversta išnaudoti visus sukauptus resursus, taip pat ieškoti galimybių užsitikrinti finansavimą iš išorinių šaltinių.
Esą prieš prasidedant 2021–2022 m. šildymo sezonui, „Vilniaus šilumos tinklai“ įvertino gamtinių dujų rinkos tendencijas ir planavo, kad dėl neigiamų tendencijų globalioje rinkoje ir reguliavimu apribotos galimybės iškart reaguoti į sparčiai augančias kuro kainas 2021–2022 m. šildymo sezono metu prireiktų apie 53 mln. eurų papildomų lėšų finansinių srautų balansavimui. Iš jų 20 mln. eurų sudarė nuosavos piniginės lėšos, dar 33 mln. eurų ketinta skolintis iš bankų.
Situacijai rinkose prastėjant įmonė reagavo į būsimą neigiamą energijos išteklių kainos poveikį bendrovės klientams ir šilumos vartotojams pasiūlė mokėjimo atidėjimus už sąskaitas nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki šio šildymo sezono pabaigos. Skaičiuojama, kad tam įmonė turės skirti apie 15 mln. eurų.
R. Gudė pripažino, kad sutarė su SEB banku ir užsitikrino būtiną finansavimą. Tačiau 2021 m. gruodžio antroje pusėje kilo dar viena energijos išteklių kainų augimo banga.
2021 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų kaina pasiekė 140 EUR/MWh ir buvo daugiau nei 824 proc. didesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę gamtinių dujų žaliavos kainą (17 EUR/MWh) per paskutinius 5 metus.
„Todėl siekdama užsitikrinti reikiamą apyvartinių lėšų poreikį, VŠT praėjusią savaitę suderino dar vieną 20 mln. eurų paskolą iš SEB banko.
Papildomų resursų turėtų pakakti užtikrinti sklandžiam įmonės veikimui sausio mėnesį, tačiau tuo pat metu ieškoma būdų pasinaudoti ilgalaikio finansavimo instrumentais, taip pat numatyti alternatyvūs finansavimo modeliai krizei gilėjant. Lėšų poreikis dujoms pirkti priklausys nuo dujų kainų svyravimų biržose bei oro temperatūros“, – nurodė R. Gudė.
Ji neatsakė į klausimą, kas bus, jei artimiausiu metu įmonė pristigs pinigų dujoms pirkti.
