• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai keičia darbus arba nusprendžia kurti savo verslą. Tokiais atvejais dažnam kyla pagunda iš senosios darbovietės persivilioti ir klientus. Tačiau teisininkai įspėja, kad toks poelgis gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų.

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai keičia darbus arba nusprendžia kurti savo verslą. Tokiais atvejais dažnam kyla pagunda iš senosios darbovietės persivilioti ir klientus. Tačiau teisininkai įspėja, kad toks poelgis gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų.

REKLAMA

Advokatė Evelina Kiznė savo socialiniame tinkle rašė, kad daugelis darbuotojų nemato nieko blogo, jeigu išėjęs iš darbo persivilioja ir darbdavio klientus.

„O kas čia tokio? Kodėl negalima išsivesti klientų?

Darbdavys pats kaltas, kad klientai nebenori su juo dirbti“, – tai tik keli komentarai, kuriais dalijosi darbus palikę darbuotojai.

„Problema ta, kad klientų perviliojimas gali pažeisti su darbdaviu sudarytas sutartis ar susitarimus, o taip pat gali būti laikomas nesąžininga konkurencija. 

Turbūt nenorėtumėte gauti ieškinio, vos tik pradėjus savo verslą ar atvedus buvusio darbdavio klientų naujam darbdaviui. Todėl prieš paliekant darbą (arba jau po) verta pasitikrinti, kas yra leidžiama, o kas gali sukelti labai ilgai besitęsiantį galvos skausmą“, – patarė teisininkė.

REKLAMA
REKLAMA

Komercinė paslaptis

Tuo metu advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės advokatas Henrikas Stelmokaitis perspėjo, kad perviliodami klientus iš buvusio darbdavio darbuotojai, net nesudarę jokių sutarčių dėl konfidencialios informacijos saugojimo, rizikuoja būti atsakingi už komercinės paslapties neteisėtą naudojimą.

REKLAMA

„Tą apibrėžia dvi esminės sąlygos – ar buvęs darbdavys komercinę paslaptį turėjo, ar darbuotojas galėjo turėti suvokimą, kad tai komercinė paslaptis“, – komentavo advokatas.

Anot jo, ar egzistuoja komercinė paslaptis, sprendžiama kiekvienu atskiru atveju.

„Pavyzdžiui, klientų sąrašas, kuriame yra tik kontaktiniai asmenys vienoje byloje komercine paslaptimi nepripažįstamas, o kitoje – nustačius, kad darbuotojai žinojo ne tik kontaktus, bet ir kurie klientai atneša didžiausią pelną – komercinė paslaptis.

REKLAMA
REKLAMA

Kitaip tariant, nors egzistuoja tam tikros teisinės gairės (informacija slapta, vertinga ir įdėtos protingos pastangos jai apsaugoti), svarbiausias klausimas – ar įmonė buvo sukūrusi tokį nematerialų turtą, kuriuo buvęs darbuotojas gali pasinaudoti to nesukūrusios įmonės naudai“, – pastebėjo H. Stelmokaitis.

Komercinių paslapčių apsauga

Pasak H. Stelmokaičio, suvokimo, kad darbuotojas naudoja būtent komercinę paslaptį, klausimas dažniausiai sprendžiamas nagrinėjant, ar darbuotojas buvo supažindintas su komercinių paslapčių sąrašais. Jei ne, tuomet vertinama, ar tai buvo jam akivaizdu pagal užimamas pareigas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Komercinių paslapčių apsauga įtvirtinta ne tam, kad darbuotojai negalėtų išeiti dirbti konkurentams ar pradėti savo verslo. Sunkiai įsivaizduotume, kad teismas uždraustų dirbti su klientais, kurie nėra buvusio darbdavio klientai. Ši intelektinė nuosavybė teismų ginama tam, kad įmonės nebijotų investuoti į inovacijas, darbuotojų mokymus, žinodamos, kad šios investicijos dėl nesąžiningų veiksmų neišgaruos.

REKLAMA

Todėl teismas gali ir priteisti visą prarastą pelną arba kaltininko uždirbtą pelną. Taip pat teismas gali uždrausti buvusiam darbuotojui ir jo įsteigtai ar jį pasamdžiusiai įmonei kurį laiką (pvz., 3 metus) tęsti santykius su nuviliotais klientais“, – komentavo teisininkas.

Tarp darbdavių ir darbuotojų būtini susitarimai

Anot H. Stelmokaičio, jeigu dėl konfidencialios informacijos apsaugos susitarta raštu, tokiame susitarime gali būti numatytos baudos.

REKLAMA

„Didžiausia mano matyta priteista bauda – 120 tūkst. eurų konservų fabriko byloje“, – pasakojo advokatas.

Anot jo, norint išvengti problemų, visada patartina aiškiai apsibrėžti, kas yra komercinė paslaptis, o kas lieka sąžiningai įgytomis žiniomis ir įgūdžiais.

„Jeigu darbuotojas pradeda dirbti pas konkurentą ar pats tampa konkurentu – bent metus dirbti su kitais klientais. Pagunda klientams pranešti „aš išėjau, dabar mane rasi čia“ yra didelė.

Tačiau už tai, kad susipažinome su šiais klientais, išmokome su jais dirbti, sukūrėme santykius – gavome atlyginimą ankstesnėje darbovietėje. Taigi, sumokėjo už tai buvęs darbdavys ir jis teisėtai bei pagrįstai tikisi, kad investicija atneš naudą. Įsivaizduokite – jei nusipirkote būstą, jį įsirengėte, pradėjote jį nuomoti, bet nuomos pajamos keliaus rangos darbus atlikusiems asmenims“, – pavyzdį pateikė teisininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų