„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje „Būsto mugėje“ kalbėdamas apie Lietuvos ekonominę situaciją siūlė atsigręžti į praeitį, kad suprastume, kaip atsidūrėme dabartinėje situacijoje.
„Pandemijos metu į valstybių ekonomikas buvo įlieta labai daug pinigų. O kai pinigų daug, jų vertė sumažėja. Pavyzdžiui, būstų nepadaugėjo, tačiau pinigų žmonės turėjo daugiau, todėl kainos ėmė kilti. Baltijos šalyse infliacija viršijo 20 proc. Šiuo infliacijos šuoliu prisivijome Europos Sąjungos (ES) kainų vidurkį, o kai kuriais atvejais net aplenkėme.
Pavyzdžiui, maisto prekių kainos pas mus 3 proc. net didesnės nei ES vidurkis. O maisto kainomis estai nuo suomių atsilieka tik 2 proc. Pasiekę ES vidurkį į buvusį kainų lygį turbūt nebegrįšime“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, centriniai bankai norėdami suvaldyti infliaciją pakėlė palūkanų normas.
„Tačiau tokio didelio ir staigaus palūkanų normų kilimo niekas nesitikėjo. Jos dabar siekia 4 proc. Pinigų kiekis pradėjo sparčiai mažėti. Tai yra susiję su tam tikru ekonomikos nestabilumu ir tai labiausiai jaučia NT sektorius. Šis sektorius priklauso nuo ilgalaikio finansavimo ir kuo jis ilgesnis, tuo didesnį poveikį daro palūkanų normos. Todėl didelis skirtumas, ar tos palūkanos siekia 2 proc., ar 4 proc.“ – komentavo ekonomistas.
Lietuviai savo finansinę padėtį vertina labai gerai
Pasak Ž. Maurico, Lietuvoje NT kainų korekcijų pastaruoju metu nematyti.
„Jeigu pernai buvo spėjimų ir tikėjimo, kad NT kainoms nukritus bent 10 proc., rinka galėtų vėl atsispirti, tai neįvyko, kainos nenukrito. Mes įnertiškai laukiame, kol prašoksime duobę ir laukiame šviesos tunelio gale. Visa laimė, kad taip ir nutiks, o jeigu dar vienas traukinys atvažiuos? Todėl nenuleisdami kainų rizikuojame.
Lietuvoje kreditų dinamika vis dar aktyvi, žmonės vis dar skolinasi. Nors vis daugiau sandorių sudaroma ir be paskolos“, – rinką apžvelgė ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad lietuvių lūkesčiai dėl finansinės padėties ir jos ateities yra stebėtinai geri, beveik geriausi visoje ES.
„Esame optimistai. Jeigu palyginsime su estų lūkesčiais, matysime, kad jie kur kas mažesni. Galbūt mes labiau ir apsidžiaugę, nes estai nusiminę“, – juokavo Ž. Mauricas.
Anot jo, dar vienas paradoksas yra, kaip lietuviai vertina savo finansinę padėtį ir šalies ekonominę padėtį.
„Šalies ekonominę padėtį lietuviai vertina gana neigiamai, užtat savo finansinę padėti vertina labai gerai. Vadinasi, mes kažką slepiame, nes šalies ir asmeninė žmogaus finansinė padėtis turėtų koreliuoti sinchroniškai. Dabar išeina, kad žmonės finansiškai nejaučia krizių ar ekonomikos nestabilumo.
Be to, mes patekome tarp TOP20 laimingiausių Europos šalių. Tai rodo, kad optimizmas atsispindi ne tik vartotojų apklausose, bet ir daugelyje kitų rodiklių. Ir šis optimizmas nėra iš piršto laužtas. Po 2020 metų Lietuvos ekonomika padarė daugiau nei latvių ar estų“, – sakė Ž. Mauricas.
Kitais metais laukia sunkmetis?
Ekonomisto teigimu, Lietuvoje palyginti su kitomis Baltijos šalimis yra geriausi mažmeninės prekybos rodikliai. Be to, IT ir finansinių paslaugų eksportas geriausias irgi Lietuvoje.
„Nedarbo lygis irgi išlieka mažas, atlyginimų augimas vis dar yra aukštas, todėl dauguma žmonių nejaučia ekonominio sukrėtimo krizės.
Lietuvos ekonominė krizė yra K formos. Labiausiai kenčia pramonės sektorius, jos lūkesčiai prasčiausi, tačiau paslaugų ir prekybos sektoriai laikosi visai neblogai“, – komentavo Ž. Mauricas.
Anot jo, ekonominę sėkmę lemia, kad turime labai dosnią fiskalinę politiką.
„2008 metų krizės laikotarpiu turėjome veržtis diržus, kuomet valdžios išlaidos pakrito. Dabar Vyriausybė leidžia daug pinigų, tačiau tai rizikinga. Leidžiant pinigus auga apetitas. Visi nori vis daugiau. Norėti niekas nedraudžia, bet klausimas kaip bus toliau, ypač kitais metais, kai sulėtės ekonomikos augimas.
Taigi ar sulauksime recesijos, nes kol kas mums pavyko praslysti. Tai priklausys nuo palūkanų normų dinamikos. Kol kas gerų žinių nėra. Visi laukia palūkanų normų piko ir sumažėjimo. Prieš pusmetį buvo tikimasi, kas rudenį palūkanos pradės mažėti. Tačiau dabar prognozuojam, kad jos pradės mažėti tik kitų metų pavasarį“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, kitais metais turėsime mažesnį ekonomikos augimą ir recesiją, todėl šokas bus tiems, kurie įprato gyventi sparčiai augančių pajamų laikotarpyje.
„Jeigu kitais metais pajamos augs lėčiau arba iš vis neaugs, įmonėms gali būti šokas, nes kaštai bus dideli, be to, vis tiek reiks kelti atlyginimus“, – teigė Ž. Mauricas.
Lietuviams pinigų nėra , nei didesnėm pensijom , nei atlyginimams.
Kainos visur aukštos, iš kur tokie rodikliai.
Tikriausia ruskiai , baltarusiai, ir kitokio plauko atvykėliai gerai Lietuvoje gyvena.
Juk dėl jų mūsų politikai ir tedirba
