Vieni tėvai vaikams duoda kelis ar keliolika litų savaitei ir nė cento daugiau. Kiti linkę nė nepaklausdami kam, duoti tiek pinigų, kiek vaikas parašo, o treti, duodami kišenpinigių visuomet primena vaikui, kad jis galėtų ir pataupyti. Tačiau kaip išmokyti mažuosius taupyti ir neperlenkti lazdos – kad banknotai netaptų matu, kuriuo matuojami tarpusavio santykiai ar dar blogiau – jų pakaitalu?
Taupykite kartu
„Nepriklausomai nuo to, kiek pinigėlių tėveliai skiria savo vaikams kasdieninėms išlaidoms, laisvalaikio užsiėmimams ar kitoms reikmėms, rekomenduotume jau darželinukams aiškinti, iš kur tie pinigėliai atsiranda, kaip jie uždirbami, ir ką su jais galima padaryti“, – pritaria Lietuvos kredito unijų asociacijos tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.
Jos teigimu, mokyti vaikus taupyti galima įvairiai. Galima įsigyti taupyklę ir taupyti namuose, susitarus, kiek pinigėlių ir kada į ją įmesime bei kam išleisime sutaupytus pinigus, o galima pratinti vaiką taupyti ir atidarius sąskaitą.
„Gerai, jeigu tėveliai parodys vaikams, kaip vyksta pinigų kaupimas, kiek reikia taupyti, kad galima būtų įsigyti pageidaujamą daiktą ar žaislą, tarkime dviratį. Nepriklausomai nuo to, kiek metų yra vaikui, galima ateiti kartu su juo ir jam atidaryti sąskaitą. Jei vaikas per mažas, kad jo vardu būtų galima atidaryti asmeninę sąskaitą, ją gali atidaryti ir tėveliai, ir kartu kaupti. O kai vaikui jau 12-14 metų, galima pagalvoti ir apie asmeninę sąskaitą, kurioje vaikas kaups pinigus kokiam nors pirkiniui. Tačiau tėveliai būtinai turėtų prižiūrėti, kaip jų sūnus ar duktė elgiasi su toje ąskaitoje esančiais pinigais“, – aiškina E. Ramaškaitė.
Jos teigimu, kone kiekvienas bankas ar kredito įstaiga turi specialių pasiūlymų vaikams ir jaunimui, o kartais vaikų santaupos būna gana įspūdingos, nes pinigų duoda ir tėveliai, ir seneliai, kurie ypač mėgsta palepinti anūkus. E. Ramaškaitė teigia, kad neretai būtent seneliai ateina kartu su anūkais, atidaro sąskaitas ir net įvardija sutartyse, kas bus įsigyjama už jose sutaupytus pinigus.
Nesiūlykite pinigų vietoj dėmesio
„Manau, kad taupydami kartu su tėveliais, vaikai mokosi taupymo kultūros. Taip kuriama ir tam tikra tradicija, formuojami įpročiai. Nuo mažens vaikas pratinamas, kad ne viskas pasiekiama labai greitai ir lengvai, kad kai kuriems pageidaujamiems pirkiniams reikia ilgai ir kantriai taupyti, nes jie nėra pigūs“, – teigia E. Ramaškaitė. Tačiau pinigų nereikia sureikšminti – labai negerai, jei jų turėjimas ir kaupimas taps tikslu. Tada, įspėja įspėja individualiosios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas, kils pavojus, kad užuot bendravę, tėvai nuo vaikų „atsipirks“ pinigais, o pastarieji pradės galvoti, kad jie – visa ko matas.
„Kuo pinigai suaugusiam žmogui svarbesni, tuo didesnis pavojus, kad jis vietoj dėmesio, vietoj bendravimo su vaikais paprasčiausiai duos jiems pinigų. Atsipirks pinigais, bet šiltų tarpusavio santykių nebus. Dėl to gali susiformuoti ir iškreiptas vaikų požiūris į pinigus – jie nesuvoks, kad pinigai yra tik priemonė įsigyti prekių ar paslaugų ir ims vertinti žmones pagal jų turtą“, – aiškina V. Šapurovas.
Pasak analitiko, jei norite, kad vaikai išaugtų ne pinigų vergais, bet mažais gyvenimo džiaugsmais mokančiais džiaugtis žmonėmis, paaiškinkite jiems, kaip uždirbamas kiekvienas litas ir išmokykite tinkamai vertinti pinigus. „Mes, suaugusieji, formuojame vaikų požiūrį į pinigus, ir jeigu išmokysime juos tarpusavio santykius vertinti ne pinigų matu, padėsime jiems tapti laimingais. Svarbu, kad jie suvoktų – ne pinigai reguliuoja mūsų tarpusavio santykius“, – pabrėžia V. Šapurovas.
