Portalo tv3.lt skaitytoja Justina pasakojo, kad artėjančiam šaltajam sezonui drabužių įsigijo už dyką.
„Praėjusią savaitę Vilniaus Miesto laboratorijoje buvo organizuojamas paltų, striukių, kepurių, šalikų ir pirštinių mainų renginys. Jo metu buvo galima atnešti savo drabužių ir pasiimti kitų.
Mano spintoje jau porą metų kabo pora striukių ir paltas, kurių nenešioju. Taigi juos ketinau išmainyti į man reikalingus drabužius. Artėjančiai žiemai ieškau šiltos striukės, šaliko ir kepurės. Parduotuvėse šie drabužiai atsieitų kelis šimtus eurų, todėl apsidžiaugiau, kad egzistuoja renginiai, kur jų galima rasti už dyką“, – pasakojo mergina.
Ji sakė, kad renginyje susirinko kelios dešimtys žmonių.
„Organizatoriai padėjo sukabinti drabužius, dauguma žmonių atnešė savo ir vaikų jau nebenešiojamus viršutinius drabužius – paltus, striukes, švarkus. Iš viso susidarė 3 pilnos kabyklos.
O atskiroje dėžėje buvo sudėti šalikai, kepurės ir pirštinės. Ten buvo galima rasti netgi naujų, supakuotų, su etiketėmis drabužių“, – vardijo Justina.
Anot jos, kai daiktai jau buvo iškabinti organizatoriai paskelbė mainų startą.
„Visi tarsi parduotuvėje vaikščiojome, rinkomės drabužius, juos matavomės ir galiausiai galėjome pasiimti. Jausmas, tikrai, kaip parduotuvėje, tik pinigų niekam nereikia mokėti.
Nors ieškojau striukės, bet matavausi ne tik jas, taip pat paltus ir švarkus. Galiausiai išsirinkau vieną striukę, o dėžėje radau vilnonę kepurę ir šaliką“, – nemokamais pirkiniais džiaugėsi Justina.
Taip pat smagu buvo matyti, kad ir mano atnešti drabužiai rado savo šeimininkes, sakė ji.
„Drabužiai ilgą laiką kabėję spintoje, vėl tapo reikalingi ir nešiojami. Taip pat visus drabužius, kuriuos atnešėme, bet jie nerado naujų šeimininkų, galėjome palikti. Juos organizatoriai atiduos labdaros organizacijoms“, – sakė mergina.
Anot jos, šis ir panašūs renginiai padeda sutaupyti nemažai pinigų.
„Buvo moterų, kurios rado drabužių ne tik sau, bet ir vaikams. Ten buvo ne tik vaikiškų striukių, bet ir kombinezonų. Tokie drabužiai kai kuriose parduotuvėse gali atsieiti ir kelis šimtus eurų.
Sutaupytus pinigus galima skirti kitoms išlaidoms, pavyzdžiui, maistui, komunalinių išlaidų sąskaitoms, ar išaugusiai būsto paskolos įmokai sumokėti“, – svarstė Justina.
Ji taip pat tikino, kad pastaruoju pati taupo.
„Viskas brangsta, o pajamos nedidėja. Todėl tenka ieškoti būdų, kaip sutaupyti, atsisakyti, kai kurių pirkinių. Drabužiai tikrai nėra pirmos būtinybės prekė. Galima juk nešioti senus, tačiau vis tiek norisi atsinaujinti, todėl tikrai verta paieškoti panašių renginių ir rasti reikalingų drabužių nemokamai“, – sakė mergina.
Drabužiai ir avalynė Lietuvoje brangesni
„Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuvoje bendras vartotojų kainų lygis siekė 78,5 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Jei maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos mūsų šalyje siekė 99 proc., tai tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų – 93,3 proc.
Vis tik drabužių kainos mūsų šalyje jau pernai buvo didesnės už europines ir siekė 102,3 proc. ES vidurkio.
Tai yra daugiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje (84,4 proc.), Airijoje (96,7 proc.), Vokietijoje (98,7 proc.) ar Belgijoje (99,7 proc.).
Tuo metu avalynė mūsų parduotuvėse buvo dar brangesnė. Pernai jos kaina mūsų šalyje siekė 105,2 proc. ES vidurkio.
Lietuviams avalynė buvo brangesnė nei vokiečiams (99,8 proc.), olandams (94,3 proc.), italams (94,8 proc.) ar ispanams (96,7 proc.).
Ir nors lietuviai už kai kurias prekes moka daugiau nei Vakarų Europos gyventojai, mūsų pajamos toli gražu jų nesiekia.
Pavyzdžiui, jeigu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų, tai Vokietijoje – daugiau kaip 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
