Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Erika pasakojo, kad stengiasi taisyti beveik visus savo drabužius.
„Štai neseniai pas siuvėją keičiau kelnių užtrauktuką už 14 eurų, trumpinau suknelę už 17 eurų.
Drabužius, ypač pačius mėgstamiausius, visada stengiuosi taisyti. Tam pinigų tikrai negaila. Be to, sutaisyti drabužį kur kas paprasčiau ir greičiau negu pirkti naują. Gaila leisti laiką vaikštant po parduotuves ir apsipirkinėjant“, – sakė moteris.
Taip pat ji tikino, kad dažniausiai drabužius perka jau dėvėtus internetu, pavyzdžiui, per įvairias programėles.
Dažniausiai atneša taisyti džinsus
Vilniuje veikiančios siuvyklos „Linos artelė“ vadovė Lina Liutkevičienė pasakojo, kad žmonės atneša įvairius drabužius taisyti ir prašo įvairių paslaugų.
„Nuo sagos įsiuvimo, nes šiuolaikinis jaunimas nebemoka to pats pasidaryti, iki visiško drabužio persiuvimo. Taip pat keičiame pamušalus, drabužius siauriname, trumpiname ir t.t.
Džinsų palenkimas, trumpinimas, lopymas – viena populiariausių paslaugų. Tuos pačius džinsus žmonės atneša taisyti po keletą kartų. Klientai nenori jų išmesti, todėl vis taiso ir taiso“, – pasakojo įmonės vadovė.
L. Liutkevičienė pastebėjo, kad daugėja užsakymų, kai žmonės prašo visiškai persiūti drabužį.
„Gyventojai perka drabužius dėvėtų drabužių parduotuvėse ir vėliau juos atneša taisyti.
Kartais klientai nori ne taisyti, bet patobulinti drabužį. Pavyzdžiui, prie paprastos suknelės, prašo prisiūti ryškią juostelę. Arba atneša sportinę suknelę su kapišonu ir prašo jį nukirpti. Sulaukiame įvairiausių norų. Tiek mūsų siuvėjos, tiek patys žmonės turi įvairiausių idėjų, kurias kartu įgyvendiname“, – pasakojo įmonės vadovė.
Taiso internetu įsigytus drabužius
Siuvimo įmonės „Kilpa“ vadovė Otilija Ulevičienė pasakojo, kad mintis teikti drabužio taisymo paslaugas kilo ne šiaip sau.
„Pati asmeniškai su siuvimu draugauju nuo mažų dienų ir esu baigusi mokslus – būtent drabužių technologo siuvėjo. O sukurti verslą paskatino mintis, kad pataisyti ar patobulinti galima bet kokį drabužį.
Darbo tikrai turime. Be abejo, norint sutaisyti kokybiškai ir gerai, užtrunka laiko. Kai kuriuos darbus mes vadiname „krapštuko darbais“, prie jų tenka ilgiau pasėdėti“, – pasakojo O. Ulevičienė.
Anot jos, dažniausiai klientai atneša taisyti internete įsigytus drabužius.
„Juos reikia šiek tiek pataisyti – pailginti, patrumpinti, pasiaurinti, ar perkelti sagą. Juk visi žmonės yra labai skirtingi, todėl tilpti į standartinių dydžius ne visi gali.
Taip pat žmonės atneša drabužius, kuriuos vadiname „mylimukais“. Juos žmonės prašo vis taisyti arba persiūti. Vertiname tokį tvarų požiūrį. Juk tikrai galima užsiūti prairusią siūlę ar pakeisti sugedusį užtrauktuką. Arba iš suknelės padaryti sijoną; iš kelnių – šortus; iš medvilninių marškinių pasiūti pirkinių krepšį ar maišelį smulkmenoms“, – vardijo siuvimo įmonės vadovė.
Ji pasakojo, kad nusibodęs drabužis, gali vėl atgimti.
„Pavyzdžiui, nuotaka atnešė savo mamos vestuvinę suknelę. Truputį susiaurinome, persiuvome sagas, pakoregavome ilgį ir suknelė vėl „žengė“ prie altoriaus. Labai gražu ir miela. Dar viena istorija, kai senelio švarkai patobulinus kirpimą vėl tapo nešiojami“, – pasakojo O. Ulevičienė.
Kiek kainuoja drabužių taisymas?
L. Liutkevičienė skaičiavo, kad drabužio taisymo paslauga gali kainuoti nuo vieno euro iki kelių dešimčių eurų.
„Pavyzdžiui, palto pamušalo keitimas gali kainuoti ir 50 eurų. Tačiau už tokią kainą kokybiško naujo palto žmogus nenusipirks. Todėl dažniausiai gyventojai ir renkasi taisyti drabužius, o ne pirkti naujus.
Kainos priklauso nuo taisymo sudėtingumo. Kelnių palenkimas gali kainuoti nuo 10 iki 14 eurų. Taip pat skubesnis drabužio taisymas daugiau kainuoja. Kartais proceso metu kaina padidėja, nes siuvėjos pamato, kad darbo bus kur kas daugiau, nei galvojo pradžioje“, – pasakojo įmonės vadovė.
Anot jos, pastovūs klientai žino įkainius ir su jais sutinka.
„Nauji klientai kartais išsigąsta kainų, tada jiems pasiūlome kitokį taisymo būdą, kuris pigesnis. Taip pat turime nuolaidų programą, kur žmonės užsiregistruoja ir moka už paslaugas mažiau“, – pasakojo įmonės vadovė.
Anot O. Ulevičienės, drabužio taisymo kainą galima pasakyti, tik pamačius drabužį.
„Tačiau jeigu klientas nori standartinių paslaugų, jų įkainius turime, pavyzdžiui, sagos įsiuvimas kainuos 0,5 euro, o kelnių palenkimas 6–10 eurų“, – skaičiavo įmonės vadovė.
Drabužius lopo
Tuo metu Irina Pečiūrienė ado ir siuvinėja drabužius, taip paslėpdama jų defektus. Moteris pasakojo, kad siuvinėti ir tapyti ant drabužių pradėjo daugiau nei prieš 30 metų.
„Įkūriau „Mano idėja“ paslaugų verslą. Taip ir kilo mintis, kad galima ne tik puošti rūbus ar kitus daiktus, bet ir išgelbėti mylimą drabužį nutikus bėdai – atsiradus dėmei ar suplyšus.
Tik pasiūlius šią paslaugą atsirado didžiulis susidomėjimas, klientai mane susiranda socialiniame tinkle „Facebook“, naudodami raktažodį dailusis adymas. Tai rodo, kad žmonėms reikalingos adymo paslaugos. Užsakymus gyventojai paštomatais siunčia iš visos Lietuvos, o kartais ir iš užsienio“, – pasakojo I. Pečiūrienė.
Anot jos, žmonės atneša adyti įvairius daiktus.
„Vienam gaila vardinio daikto, kitas atneša paprastą, bet mėgstamą drabužį, kurį nori išsaugoti. Pastebiu ir tendenciją, kad žmonėms svarbus ir ekologinis aspektas. Jie nori susitvarkyti drabužį ir jį toliau nešioti, o ne išmesti ir pirkti naują.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės galvojo, kad drabužį jau reikia išmesti, tačiau jį pataisius sulaukia daug komplimentų, koks jų turimas drabužis gražus ir išskirtinis. Pavyzdžiui, klientė turėjo megztinį su skylute nugaroje, išsiuvinėjau drabužį swarovski kristalais. Ji pasakojo, kad visi klausinėjo, kur moteris įsigijo tokį išskirtinį drabužį. Tai tik parodo, kad daiktas gali atgimti naujai pritaikius dailiojo adymo ar siuvinėjimo technikas. Ir nesvarbu kas tai būtų – batai, rūbai, rankinė, dekoratyvinė pagalvėlė ar kita. Esu net lagaminą taisiusi“, – sakė I. Pečiūrienė.
Ji skaičiavo, kad drabužio taisymo paslauga kainuoja keliolika eurų, priklauso nuo situacijos.
„Paslauga gali kainuoti ir vos kelis eurus, ir keliasdešimt eurų. Su kiekvienu klientu aptariame kokį taisymo būdą ar būdus galima rinktis ir kiek jie kainuos“, – tikino I. Pečiūrienė.
Drabužiai ir avalynė Lietuvoje brangesni
„Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuvoje bendras vartotojų kainų lygis siekė 78,5 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Jei maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos mūsų šalyje siekė 99 proc., tai tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų – 93,3 proc.
Vis tik drabužių kainos mūsų šalyje jau pernai buvo didesnės už europines ir siekė 102,3 proc. ES vidurkio.
Tai yra daugiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje (84,4 proc.), Airijoje (96,7 proc.), Vokietijoje (98,7 proc.) ar Belgijoje (99,7 proc.).
Tuo metu avalynė mūsų parduotuvėse buvo dar brangesnė. Pernai jos kaina mūsų šalyje siekė 105,2 proc. ES vidurkio.
Lietuviams avalynė buvo brangesnė nei vokiečiams (99,8 proc.), olandams (94,3 proc.), italams (94,8 proc.) ar ispanams (96,7 proc.).
Ir nors lietuviai už kai kurias prekes moka daugiau nei Vakarų Europos gyventojai, mūsų pajamos toli gražu jų nesiekia.
Pavyzdžiui, jeigu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų, tai Vokietijoje – daugiau kaip 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
