Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė dar labiau destabilizuos pasaulio energijos rinkas ir neturės jokios įtakos Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.
Embargas ir kainų „lubos“
Kainų viršutinė riba įsigaliojo kartu su ES embargu jūra gabenamai rusiškai naftai, kuris pradėtas taikyti praėjus keliems mėnesiams po JAV ir Kanados nustatyto embargo.
Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja ir, nesant kainų „lubų“, Maskvai būtų paprasta rasti naujų pirkėjų, kurie jos „juodąjį auksą“ pirktų rinkos kainomis.
Ši priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių (56,9 euro) už barelį ar pigiau.
ES, G-7 šalyse ir Australijoje įsikūrusioms bendrovėms bus draudžiama teikti paslaugas, reikalingas naftos krovinių gabenimui jūra, pvz., draudimo paslaugas, jeigu naftos kaina viršija minėtas „lubas“.
G-7 šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos – teikia draudimo paslaugas 90 proc. pasaulio krovinių, o ES yra stambi krovinių gabenimo jūrų transportu rinkos dalyvė.
Tai reiškia, kad šios šalys turėtų turėti galimybę primesti šias kainų „lubas“ daugumai Rusijos klientų visame pasaulyje, ir kartu tai reiškia, kad kainų „lubos“ turėtų būti veiksmingos.
Numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis ir kainų viršutinė riba nebus taikoma kroviniams, pakrautiems iki gruodžio 5-osios. Tuo tarpu vasario 5 dieną įsigalios naftos produktų kainų „lubos“.
Poveikis rinkoms
Vakarai yra nustatę 60 JAV dolerių už barelį kainų viršutinę ribą, kuri gerokai viršija dabartinę naftos gavybos Rusijoje kainą, taigi Maskva turės paskatų toliau išgauti „juodąjį auksą“. Rusija ir toliau gaus pajamų iš naftos, nors jos ir sumažės.
„Rusija turi būti toliau suinteresuota pardavinėti savo naftą“, nes priešingu atveju pasaulyje galėtų sumažėti naftos pasiūla ir smarkiai pakiltų „juodojo aukso“ kainos, pareiškė vienas Europos pareigūnas, netikintis, kad Kremlius įvykdys savo grasinimus nebetiekti naftos šalims, kurios laikosi kainų „lubų“.
Pasak pareigūno, Rusijai toliau rūpės išsaugoti savo infrastruktūros būklę, nes ši infrastruktūra nutraukus gavybą būtų apgadinta. Maskvai, anot jo, rūpės ir išsaugoti savo užsakovų, įskaitant Kiniją ir Indiją, pasitikėjimą.
Ekspertai nerimauja dėl neapibrėžtumo, kurį rinkose kol kas skatina tokia nauja priemonė, kaip kainų „lubos“, ir atidžiai stebi Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos partnerių – 23 valstybes vienijančios vadinamosios OPEC+ grupės – reakciją.
„Pardavinėsime naftą ir naftos produktus šalims, kurios su mumis dirbs rinkos sąlygomis, net jei mums teks kažkiek sumažinti gavybą“, – pareiškė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas po sekmadienį įvykusios OPEC+ vaizdo konferencijos.
„Šiuo metu rengiame mechanizmus, pagal kuriuos bus draudžiama bet kokiu lygmeniu naudoti kainų „lubų“ priemonę“, – pridūrė A. Novakas ir įspėjo, kad kainų „lubos“ gali tik „dar labiau destabilizuoti rinkas“.
Tačiau Briuselis tvirtina, kad kainų „lubos“ padės stabilizuoti rinkas ir „duos tiesioginės naudos besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalims“, kurios galės pigiau įsigyti rusiškos naftos.
Rusiškos „Urals“ rūšies naftos rinkos kaina šiuo metu svyruoja maždaug 65 JAV dolerių už barelį lygyje, o tai reiškia, kad priemonės poveikis artimiausiu laikotarpiu gali būti ribotas.
Tuo tarpu Ukraina pareiškė, kad reikėjo nustatyti gerokai mažesnes kainų „lubas“, nes 60 JAV dolerių už barelį lygis, Kyjivo nuomone, yra nepakankamas Kremliui nubausti.
Kainų „lubų“ peržiūra
Kainų „lubos“ nuo sausio vidurio ir po to kas du mėnesius bus peržiūrimos ir jas bus galima pakeisti atsižvelgiant į rinkos kainų pokyčius.
Pagal numatytą principą, kainų „lubos“ turi būti bent 5 proc. mažesnės už vidutinę rinkos kainą.
Bet kokiam „lubų“ pakeitimui turės pritarti G-7, Australija ir ES.
Veiksmingumas
Visos šalys kviečiamos oficialiai prisijungti prie šių priemonių. Valstybės, kurios nusprendžia prie jų nesijungti, gali toliau pirkti rusišką naftą už didesnę negu nustatytoji kainą, tačiau tokiu atveju jos negalės naudotis Vakarų paslaugomis, susijusiomis su tokios naftos įsigijimu, draudimu ar gabenimu.
„Turime aiškių ženklų, kad nemažai besiformuojančios ekonomikos šalių, visų pirma Azijoje, laikysis kainų „lubų“ principų“, – pareiškė vienas Europos pareigūnas ir pridūrė, kad rusiškos naftos pirkėjai jau „daro spaudimą“ Rusijai, iš kurios reikalauja nuolaidų.
Pasak pareigūno, rasti alternatyvų paslaugoms, kurias teikia Europos bendrovės, dominuojančios tanklaivių transporto ir draudimo srityse, bus labai sudėtinga. „Improvizuoti“ tokių paslaugų pakaitalai, įskaitant draudimą nuo naftos išsiliejimo, būtų „itin rizikingi“, pridūrė jis.
Rizika
Kiekviena ES ir G-7 valstybė turės stebėti jos teritorijoje įsikūrusias bendroves.
Jeigu bus nustatyta, kad su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas gabena rusišką naftą, kurios kaina viršija nustatytas „lubas“, Vakarų operatoriams bus uždrausta jį drausti ir finansuoti 90 dienų laikotarpiu.
Nors Rusija gali bandyti suformuoti savo tanklaivių laivyną ir savarankiškai drausti šiuos laivus, kuriuose dirbtų rusiškos įgulos, Briuselis mano, kad „pernakt sukurti jūrų ekosistemą bus labai sudėtinga“ ir tokios priemonės gali neatrodyti įtikinamos užsakovams.
