Ekspertų teigimu, problemą mažintų pirminių energijos šaltinių diversifikacija, energijos išteklių efektyvumo skatinimas ir didesnę pridėtinę vertę kuriantis verslas. Audito, mokesčių ir konsultacijų kompanija „KPMG Baltics“ pristatė antrąjį kasmetinį „Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos kainų pokyčiams“ tyrimą, kurio tikslas – įvertinti, kokią įtaką energijos kainų pokyčiai turi Lietuvos įmonių sąnaudoms.
Tyrimo rezultatai parodė, kad šiais metais, palyginus su 2012 m. skelbto analogiško tyrimo rezultatais, Lietuvos verslo pažeidžiamumas dar labiau išaugo. Pelningiausias verslo sektorius Lietuvoje – paslaugos, kurių energijos ištekliams išleidžiamų sąnaudų dalis – viena mažiausių. Daugiausia pelno „sunešantys“ verslo sektoriai energijos ištekliams išleidžia mažiausią dalį sąnaudų. Labiausiai energijos išteklių kainos atsiliepia transporto sričiai – čia energijos ištekliams skiriamų sąnaudų dalis keturis kartus viršyja grynojo pelno maržą.
Taip pat didelę dalį sąnaudų energijos ištekliams skiria žvejybos ir miškininkystės, pramonės, bei statybos, mažesnę – prekybos ir jau minėtas paslaugų sektorius. Didžiausią dalį tarp energijos išteklių suvartojimo pinigine išraiška sudaro kuras.
Priklausomai nuo galimo scenarijaus (optimistinis, realistinis ar pesimistinis), dėl brangstančių energetinių išteklių pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 1,1 iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. „Tyrimo rezultatai parodė, kad energetinių išteklių kainų svyravimai tampa vis opesne problema Lietuvos įmonėms – didėjančios sąnaudos kurui, elektros ir šilumos energijai tirpdo įmonių pelną ir mažina jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, - teigė „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.
Artimiausiais metais nėra numatomo staigaus naftos, gamtinių dujų bei akmens anglies kainų kritimo. Prognozuojama, jog išsilaikys dabartinės tendencijos, t. y. kuras – brangs.
Auganti ekonomika didina sąnaudas
Eksperto teigimu, po ekonominio nuosmukio Lietuvos ekonomika auga – įmonės plečiasi, didina produkcijos apimtis, o tam reikia daugiau energetinių išteklių. Pavyzdžiui, pernai elektra ir šilumos energija įmonėms brango 12 proc., kuras – 20 proc., tačiau bendros įmonių sąnaudos energijos ištekliams didėjo net 61 proc.
„Kylanti Lietuvos ekonomika reikalauja daugiau energetinių išteklių – ši priklausomybė yra akivaizdi, nes mūsų šalies ekonomikoje dominuoja daug energetinių sąnaudų turintys pramonės, transporto sektoriai“, - komentavo „KPMG Baltics“ partneris.
Tarptautinių ekspertų prognozės dėl energetinių išteklių kainų nėra optimistinės – žvelgiant į kelerių artimiausių metų perspektyvą, nėra numatomo staigaus naftos, gamtinių dujų bei akmens anglies kainų kritimo. Tikėtina, kad išsilaikys dabartinės kuro brangimo tendencijos. Tai patvirtina ir KPMG atlikta tarptautinių energetikos kompanijų vadovų atlikta apklausa, kuri rodo, kad šių kompanijų lūkesčiai – 10 proc. brangesnė nafta jau 2013 m.
Išeitis – nepraminti keliai
Pasak R. Kasperavičiaus, tikėtina, kad esant šioms tendencijoms, verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams išliks didelis, todėl Lietuvai svarbu imtis priemonių pažeidžiamumui mažinti.
„Siekiant sumažinti verslo pažeidžiamumą nuo energijos kainų pokyčių, valstybei reikia imtis kompleksinių priemonių - diversifikuoti pirminius energetinių išteklių šaltinius, skatinti didesnę pridėtinę vertę kuriančius verslo sektorius, didinti energijos išteklių vartojimo efektyvumą“, - pabrėžė „KPMG Baltics“ partneris.
Pasak eksperto, platesnė pirminių energijos šaltinių diversifikacija sudarytų daugiau galimybių įsigyti energijos išteklių už palankesnę kainą ir mažintų priklausomybę nuo kainų svyravimų. Didesnę pridėtinę vertę kuriantys ekonomikos sektoriai (pavyzdžiui, aukštosios technologijos) sunaudoja mažiau energijos.
Be to, Lietuvos verslui svarbu didinti energijos išteklių vartojimo efektyvumą pagal ES energetikos efektyvumo direktyvoje nurodytas gaires. Daugiau nei pusė energetikų prognozuoja, kad nafta brangs iki 131-150 JAV dol. už barelį. 77 proc. apklaustųjų tiki skalūninių dujų ateitimi.
