Taip nutiko kauniečiui Gyčiui, kuris prieš pusmetį pavadavo kolegą ir dėl to gavo jo priedą prie savo algos.
Kolegai grįžus dirbti, buhalterė ir toliau neapsižiūrėjusi Gyčiui pervedinėjo tą didesnę algą su priedu.
Ir dabar, Gyčiui nusprendus išeiti iš darbo, darbdavys pareiškė, kad jis turi grąžinti 2 tūkst. eurų siekiančią „skolą“, nes jam 6 mėn. buvo per klaidą mokėta per daug.
„Aš nežinojau, kad gaunami priedai iš tiesų man nepriklauso. Jei nebūčiau nusprendęs keisti darbo, kas žino, kiek laiko buhalterė tos klaidos būtų nepastebėjusi ir priedą man mokėjusi toliau.
Gal po kelių metų ta skola jau ir 10 tūkst. eurų siektų ir lieptų viską grąžinti. O ką daryti, jei tiek pinigų net neturiu?“ – teiravosi skaitytojas.
Kada darbdavys negali reikalauti grąžinti pinigų
Ar pusmetį mokėti pinigai liks darbuotojui, ar vis tik mokėtą priedą darbdavys gali išskaičiuoti iš algos, priklauso nuo to, kaip Darbo ginčų komisija ar teismas vertins padarytą klaidą.
T. y., ar ji buvo padaryta dėl skaičiavimo klaidos, ar dėl kitų priežasčių.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), sąskaitybos (skaičiavimo) klaida gali būti nulemta aritmetinio skaičiavimo klaidos ar kitų veiksnių, susijusių su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.
Taigi, siekdamas pinigus iš darbuotojo susigrąžinti, darbdavys turėtų įrodyti, kad tai buvo būtent sąskaitybos (skaičiavimo) klaida, o ne teisės taikymo klaida. Kitu atveju pinigų iš darbuotojo reikalauti negalėtų.
Advokatų kontoros „Widen“ vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė dar atkreipė dėmesį, kad tai, ar pinigai liks pas darbuotoją, priklauso ir nuo to, ar darbuotojas elgėsi sąžiningai.
Pvz., ar kurį laiką gavęs didesnį darbo užmokestį darbuotojas turėjo pagrindą manyti, kad jam buvo padidintas darbo užmokestis; galbūt gaudavo atsiskaitymo lapelius, kuriuose jam buvo nurodomas didesnis užmokestis, ir pan.
Tokiu atveju, anot teisininkės, darbdavys neturėtų reikalauti, kad darbuotojas grąžintų dalį išmokėtos sumos:
„Pagal teismų praktiką, per klaidą išmokėtos didesnės darbo užmokesčio sumos paprastai nėra vertinamos kaip sąskaitybos klaidos.“
Gali reikalauti permokos ir už 3 metus
VDI aiškinimu, tam, kad darbdavys įgytų teisę reikalauti grąžinti permokėtas sumas, jis turi įrodyti, kad permoka darbuotojui susidarė tik dėl neapsižiūrėjimo, dėl netinkamų aritmetinių veiksmų atlikimo, o darbuotojas turėjo tikslą nesąžiningai praturtėti.
„Šios kategorijos bylose darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas praturtėjo darbdavio sąskaita. O pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka darbuotojui.
Primename, kad darbdaviui yra taikomi didesni apdairumo, protingumo ir rūpestingumo reikalavimai, o kilę neaiškumai aiškinami darbuotojo naudai“, – dėstė inspekcijos atstovai.
Jie paminėjo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 3 metai, taigi darbdavys gali reikalauti darbuotojo atlyginti žalą už 3 metus.
Tuo metu A. Stoškutė-Bendorienė pabrėžė – jei gavėjas (darbuotojas) veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos (skaičiavimo) klaida, darbdavys negali iš jo reikalauti grąžinti gautų pinigų:
„Šiuo atveju darbdavys galėtų svarstyti neteisingus mokėjimus atlikusios buhalterės atsakomybės (tiek drausminės dėl galimai netinkamo pareigų vykdymo, tiek materialinės dėl galimai padarytos žalos darbdaviui) klausimą.“
Kada pinigus grąžins, o kada grės antstoliai
Advokatų kontoros atstovė paminėjo, kad darbuotojas darbdavio sprendimą daryti išskaitas iš jo atlyginimo gali skųsti Darbo ginčų komisijai, kuri įvertins, ar toks elgesys – teisėtas.
Jeigu komisija nusprendžia, kad išskaitos – nepagrįstos, darbdavys iš algos išskaičiuotus pinigus darbuotojui turi grąžinti, o darbuotojas dar galėtų reikalauti ir delspinigių.
A. Stoškutė-Bendorienė pabrėžė, kad net ir esant realiam pagrindui daryti išskaitas darbdavys negali drausti darbuotojui išeiti iš darbo.
Tiesiog tokiu atveju darbuotojas pats turi grąžinti darbdaviui skolą, kitaip darbdavys kreipsis į Darbo ginčų komisiją ir išieškojimas bus perduotas antstoliams.
„Bet kuriame ginčo etape (nepriklausomai nuo to, kuri šalis kreipėsi į ginčą nagrinėjantį organą), gali būti sudaroma taikos sutartis.
Šalys gali susitarti tiek dėl dalies permokėtos sumos grąžinimo darbdaviui, tiek dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis per ilgesnį laikotarpį“, – pridūrė pašnekovė.
Kokią sumą gali išskaičiuoti iš atlyginimo?
Teisininkė paminėjo, kad leistinų išskaitų iš darbo užmokesčio dydis per mėnesį yra ribotas. Jeigu norima išskaityti suma viršija pusę darbuotojo darbo užmokesčio, ji turėtų būti išskaitoma dalimis per kelių mėnesių laikotarpį.
VDI aiškino, kad paprastai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne didesnę kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio.
Jeigu turtinė žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo (nesilaikant paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas ignoruojant), jis turi atlyginti žalą, ne didesnę kaip jo 6 VDU.
Inspekcijos atstovai vardijo, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tais atvejais, kai žala buvo padaryta:
- tyčia;
- neblaivaus darbuotojo;
- vykdant veiklą, turinčią nusikaltimo požymių;
- pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją;
- darbdaviui padarius neturtinę žalą;
- kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
„Darbuotojo padaryta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
Darbuotojas, nesutinkantis su išskaitos pagrindu, dydžiu ar žalos reikalavimu, turi teisę per 3 mėn. nuo žalos padarymo ar sužinojimo apie ją dienos, kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą tarp darbo sutarties šalių“, – nurodė VDI.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!