Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), išlaikant Lietuvą tarp šalių, kuriose perlaidos iš užsienio sudaro didžiausią nacionalinių pajamų dydį.
„Iš esmės šis susirūpinimas dėl svaro sterlingo ateities yra didžiausias per paskutinius 6 metus. Yra keli indeksai, pavyzdžiui, investuotojų sandorių susijusių su svaru numatomas kintamumas. Jis praktiškai pasiekė tokį lygį, kuris buvo 2014 metais prieš Škotijos referendumą bei 2008 krizės metais. Matome, kad nervingumas yra didelis. Tai negali nedaryti įtakos bendriems pinigų srautams , o tai vėlgi turi įtakos ir mokėjimo balansui ir atitinkamai, kiek mes pinigų turime iš Didžiosios Britanijos“, – komentuoja ekonomistė.
Ar Didžioji Britanija dar patraukli emigrantams?
Ekonomistas Žygimantas Mauricas žvelgdamas į svaro svyravimus žvelgia į istorinį kontekstą. Valiuta buvo ganėtinai stipri iki finansų krizės, tuo metu buvo įprasta, kad vienas svaras kainavo 6–7 litus. 2008 metais svaras buvo praktiškai susilyginęs su euru. Po to svaras vėl buvo pradėjęs stiprėti.
„Buvo tikimasi, kad Jungtinės Karalystės centrinis bankas kels palūkanų normas, nes šios šalies ekonomika atrodė žymiai stipriau nei euro zonos. Buvo tie lūkesčiai, kad palūkanos kils, ekonomika stiprėjo, nedarbas smarkiai nukritęs, o darbo užmokestis pradėjo augti. Vėliau lūkesčiams sumažėjus, prasidėjus kalboms apie galimą Britanijos pasitraukimą iš euro zonos pasijuto svaro kurso kritimas. Esant referendumui, yra didelis neapibrėžtumas. Dėl to ir silpsta svaras“, – situaciją įvertina ekonomistas.
Pasak jo, svaro ir euro skirtumai pasijaus tiems emigrantams, kurie ruošiasi keliauti į tas šalis, kurių valiutos atžvilgiu nukrito svaro kursas.
„Santykinai bus brangiau grįžti į Lietuvą atostogų, bus brangiau keliauti į kitas valstybes. Bet prisiminus kontekstą, svaras prieš porą metų taip pat buvo silpnas, stiprėjo tik dėl laikinų ekonominių lūkesčių ir palūkanų normų kėlimo. Manoma, kad iki referendumo jų tikrai nekels. Jei visgi britai pabalsuos už pasitraukimą iš ES, tada tikėtis svaro sustiprėjimo neverta, veikiau svaras dar labiau kris“, – komentuoja ekonomistas.
J. Rojakos manymu, valiutos svyravimui įtaką daro ne vien Brexit, bet ir nacionalinė politika. Atsižvelgus į informaciją apie finansinius srautus ir socialiai remtinus žmones, buvo mažinamos išmokos, įvyko ir pokyčių bankų sektoriuje.
„Be jokios abejonės svaras svyruoja labai intensyviai. Jei anksčiau tie svyravimai buvo susiję su ekonomine politika, dabar pagrindinė fundamentinė problema ne ekonomika, o politika. Apibrėžtumo nemėgsta nei investuotojai, nei paprasti žmonės“, – tikina ekonomistė.
Ž. Maurico nuomone, emigrantai vis tiek rinksis Didžiosios Britanijos siūlomą darbo rinką, nes ekonomikos augimas ten spartesnis nei Lietuvos.
„Svaro susilpnėjimas realiai sudaro šiek tiek daugiau nei 10 procentų. Nėra dar tokia suma, dėl kurios sumažėtų emigrantų išlaidos. Tikėtina, kad emigrantai Anglijoje sulauks artimiausiu metu darbo pajamų pagausėjimo, ganėtinai ženklaus net tam tikrais atvejais, kadangi esant mažam nedarbui, pagrindiniuose miestuose tikimybė rasti gerai apmokamą darbą išauga. Ir nors valiutos kursas svyruoja, Britanijos ekonomika vis tiek atrodo stipri, geri lūkesčiai, potencialas pajamų kilimui – ganėtinai atsipalaidavę turėtų būti žmonės, saugūs dėl finansinės ateities, o grįžę atostogoms iš Didžiosios Britanijos gana plačiai atverti pinigines“, – svarsto ekonomistas.
Vis dėlto, ekonomistės nuomonė kitokia. Anot jos, Didžiosios Britanijos darbo rinka nebebus patraukli. Viskas priklausys ir nuo sąlygų, kokios įsitvirtins, jei tauta nuspręs pasitraukti iš ES.
„Pagrindinė problema, su kuria susiduria Britanija, tai lėtas našumo augimas. Prieš krizę našumo augimas buvo panašus kaip ir JAV, dabar priartėjo ES standartus, kas britų visai netenkina. Taip pat yra ir migracijos problemos. Tam tikras pašalpų ribojimas bando nuraminti ir užtikrinti tvarų augimą. Ir pasitrauks Britanija ar ne, panašu, kad situacija migrantų atžvilgiu vis tiek griežtės. Taip pat priklauso nuo to, ar emigrantai važiuoja į iš karto paruoštas darbo vietas. Jei planuoja kurį laiką ieškoti darbo ir gyventi iš pašalpų, šiuo atžvilgiu situacija gerokai prastesnė nei buvo prieš kelerius metus. Atvykėlių yra ne tik iš Lietuvos, konkurencija net ir prasčiausiuose darbo vietose auga“, – komentuoja J. Rojaka.
Vienos įdarbinimo agentūros Anglijoje (redakcijai – žinoma) vadybininkas dalinasi įžvalgomis, kad klientai šiuo metu nesusirūpinę svaro kurso svyravimais ar galimu Anglijos pasitraukimu iš ES. Anot jo, žymiai daugiau klausimų kilo prieš Škotijos referendumą.
„Kol kas žmonės šiuo klausimu nusiteikę pozityviai. Mes ir patys linkę prie tokios nuomonės, kad Britanijai dėl finansinių motyvų neapsimokėtų atsiskirti. Būtų prarasta apie milijoną darbo vietų, didžiuliai finansiniai nuostoliai iki 2020 metų. Tad darbo vietų paklausa dar tikrai yra“,– sako įdarbinimo agentūros atstovas.
Norvegijos lietuviams – naujienos ne džiugos
Ekonomistai pastebi, kad dėl naftos kainų kritimo, šiuo metu dar prastesnė situacija Norvegijos lietuviams. Priešingai nei Anglijoje, Norvegijos ekonomika silpsta, traukiasi statybų sektorius, krenta kronos kursas.
„Manyčiau, kad tie emigrantai, kurie gyveno Norvegijoje, galbūt santykinai bus mažiau linkę išlaidauti ar perversti pinigų į Lietuvą. Kronos valiutos nuvertėjimas žymiai didesnis, praktiškai 3 kartais didesnis nei svaro. Tad gal čia grėsmė didesnė“, – pastebi Ž. Mauricas.
J. Rojaka pastebi, kad perlaidos iš visų pagrindinių šalių siuntėjų sumažėjusios. Tad laikui einant tai gali silpninti Lietuvos ūkį.
„Norvegijoje vienas iš rodiklių, kad didžiausias nedarbas tarp inžinierių, taip pat byloja, kad Norvegijos karalystėje ne viskas yra gerai. Tad iš esmės Lietuva susiduria su dideliais iššūkiais. Šiuo metu perlaidos net viršija ES pagalbą Lietuvai, bet praradimas dviejų šaltinių arba dalinai vieno iš jų, būtų didelis iššūkis Lietuvos ūkiui. Mes jau pripratome turėti tą papildomą atramą ir be atramos reiktų ugdyti savą ekonomiką, bet dideliu proveržių struktūrinėse reformose, efektyvume ar inovacijose mes tikrai nematome“, – komentuoja ekonomistė.
Neapibrėžtumo laikotarpis – kenksmingas ekonomikai
Vertinant situaciją, ar Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, ar ne, ekonomistai teigia, kad tai nebūtų staigus pasitraukimas. Vietoj to, prasidėtų neapibrėžtumo laikotarpis.
„Derybos truktų gal 2 metus, gal ilgiau. Ir tas neapibrėžtumo laikotarpis būtų kenksmingas ekonomikai. Tačiau tai neturėtų būti labai ženklus pokytis, nes jau dabar didžia dalimi yra įskaičiuota politinė rizika, niekas nesitiki daug iš Europos, nes ir pats euras silpnas, ir svaras silpnas. Tai priešingybė JAV. Tad didelio sukrėtimo būti neturėtų. Jei Britanija pasiliktų ES, tuomet svaras turi potencialą kažkiek atsigauti“, – svarsto ekonomistas Ž. Mauricas.
J. Rojaka nagrinėdama „juodžiausią“ scenarijų – Britanijos pasitraukimą iš ES, įsitikinusi, kad šiais metais svaras tikrai bus gerokai pigesnis ir lietuviai emigrantai galės sau leisti mažiau.
„Toliau ilgalaikėje perspektyvoje viskas priklausytų nuo to, kaip atsistatytų ir, kaip augtų Didžiosios Britanijos ekonomika. Visgi, pereinamuoju laikotarpiu ir emigrantai, ir piliečiai pajustų tą skirtumą“, – sako ekonomistė.
Didžiosios Britanijos referendumas dėl priklausymo ES vyks birželio 23 dieną.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų iš įvairių šalių perlaidos susitraukė 22,1 proc.
