Žinomas Rusijos verslininkas Sergejus Polonskis pareiškė, jog nesirengia grįžti į tėvynę iš Izraelio. Maskvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Potok“ įkūrėjui iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, o jo buvę verslo partneriai neoficialiais duomenimis stengiasi perimti į valdžios nemalonę patekusio verslininko aktyvų kontrolę. „Forbes“ prisimena 14 žinomų verslininkų, palikusių Rusiją dėl teisėsaugos institucijų spaudimo, konfliktų su šalies vadovybe ir kitų priežasčių. Kai kuriems iš jų pavyko sugrįžti.
Vladimiras Gusinskis
Iki išvykimo: žiniasklaidos magnatas, buvęs kontroliuojančios bendrovės „Media-Most“, „Most-Bank“, televizijos kanalo NTV, laikraščio „Segodnia“, žurnalo „Itogi ir kt. savininkas. 1997 metais „Forbes“ V. Gusinskio turtą buvo įvertinęs 400 mln. dolerių. Nuo to laiko verslininkas į turtingiausių planetos žmonių sąrašą nebepakliuvo.
Kodėl išvyko: 2000 metų birželį V. Gusinskis buvo suimtas apkaltinus sukčiavimu labai stambiu mastu. Paleistas pagal rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Išvažiavo į Ispaniją, kur gavo pilietybę. Rusijoje kaltinamas pagal RF BK 174 straipsnį („pinigų plovimas“).
Po išvykimo: verslininką buvo suėmę Ispanijos ir Graikijos teisėsaugininkai, bet kiekvieną kartą Rusijos prašymas dėl jo ekstradicijos likdavo nepatenkintas.
V. Gusinskis gyvena pakaitomis Ispanijoje, Izraelyje, būna JAV ir Didžiojoje Britanijoje. 2012 metų kovą jis pardavė savo paskutinį žiniasklaidos aktyvą - palydovinį televizijos kanalą RTVį buvusiam kanalo „Zvezda“ generaliniam direktoriui Ruslanui Sokolovui. Jo turtas 2013 metais nežinomas.
„Forbes“ duomenimis, V. Gusinskis yra amerikiečių kompanijos „New Media Distribution Company“ beneficiantas. Ši kompanija pardavinėja serialus ir valdo kitus aktyvus televizijos versle.
Borisas Berezovskis
Iki išvykimo: 1997 metais su 3 mlrd. dolerių turtu pagal „Forbes“ versiją buvo laikomas turtingiausiu Rusijos verslininku. Tarp jo aktyvų buvo „LogoVAZ“, „Sibneft“, leidybos namai „Komersant“, televizijos kanalas ORT ir kt. Rėmė politinius projektus, buvo renkamas deputatu, dirbo Rusijos Federacijos Saugumo taryboje.
Kodėl išvyko: 1999 metais teisėsaugininkai iškėlė baudžiamąją bylą, kur verslininkui buvo pareikšti kaltinimai „neteisėta verslininkyste ir neteisėtai įgytų lėšų plovimu“ (privatizuojant „Aeroflot“). Pagal tyrėjų versiją, B. Berezovskio vadovaujami aviacijos bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojai Nikolajus Gluškovas ir Aleksandras Krasnenkeris neteisėtai išėmė iš apyvartos 1996-1999 metais dešimtis milijonų dolerių. Po to, kai B. Berezovskis įrodė, jog su „Aeroflot“ finansais nėra susijęs, kaltinimas buvo panaikintas, ir jis šioje byloje tapo liudytoju. 2000 metų lapkričio 1 dieną generalinio prokuroro pavaduotojas išsikvietė verslininką apklausai, tačiau šis neatvyko pagal šaukimą, o lapkričio 14 dieną pareiškė, jog neketina grįžti į Rusiją, kadangi nenori tapti politiniu kaliniu. 2003 metais B. Berezovskis gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.
Po išvykimo: pats sėkmingiausias B. Berezovskio projektas emigracijoje buvo investicinė kompanija „Salford Capital Partners“. Verslininkas investavo į kompaniją „IDS Borjomi“, pieno fabrikus ir kitas maisto pramonės įmones Balkanų šalyse. 2013 metų sausį „Alfa Group“ investicijų padalinys įsigijo apie 55 proc. „IDS Borjomi“ akcijų už 230 mln. dolerių (visa kompanija buvo įvertinta 420 mln. dolerių).
2008 metais „Forbes“ buvo įvertinęs B. Berezovskio turtą 1,3 mlrd. dolerių. Iki 2013 metų šis skaičius sumažėjo iki keleto šimtų milijonų dolerių. „Forbes“ duomenimis, verslininko skolos prieš mirtį siekė 300 mln. dolerių.
2013 metų kovo 23 dieną B. Berezovskis buvo rastas negyvas savo žmonos namuose, per 40 kilometrų nuo Londono. Mirties aplinkybės iki šiol tiksliai neįvardytos: pagal vieną iš versijų B. Berezovskis nusižudė. Žinoma, kad prieš mirtį jis kreipėsi į Rusijos valdžią, prašydamas leisti jam grįžti į tėvynę.
Badri Patarkacišvili
Iki išvykimo: Boriso Berezovskio verslo partneris, visų pagrindinių Rusijos verslininko aktyvų bendrasavininkis.
Kodėl išvyko: 2001metų birželio 29 dieną Generalinė prokuratūra apkaltino jį organizavus buvusio „Aeroflot“ generalinio direktoriaus pirmojo pavaduotojo Nikolajaus Gluškovo pabėgimą iš įkalinimo vietos. B. Patarkacišvili išvyko iš Rusijos ir po keleto mėnesių įsikūrė Gruzijoje.
Po išvykimo: 2002 metais B. Patarkacišvili įkūrė pirmąją gruzinišką žiniasklaidos kontroliuojančią bendrovę „Imedi“. Vėliau užsiiminėjo politika, balotiravosi į Gruzijos prezidento postą. Paskutiniuosius gyvenimo mėnesius praleido Londone, kadangi tėvynėje jam buvo pareikšti kaltinimai rengus sąmokslą valstybiniam perversmui įvykdyti. Mirė Londone 2008 metų vasarį. Julijus Dubovas
Iki išvykimo: Boriso Berezovskio verslo partneris ir artimas draugas, vienas iš automobilių koncerno „LogoVAZ“ įkūrėjų ir generalinis direktorius.
Kodėl išvyko: po to, kai 2002 metais Generalinė prokuratūra apkaltino J. Dubovą 2000 mašinų pavogimu iš gamyklos „AvtoVAZ“, verslininkas išvyko į D. Britaniją, kur 2003 metais gavo politinį prieglobstį. 2009 metų birželį teismas už akių nuteisė J. Dubovą 9 metų laisvės atėmimo bausme.
Po išvykimo: gyvena Londone, rašo knygas. Anot J. Dubovo, jis nėra milijonierius.
Leonidas Nevzlinas
Iki išvykimo: „MENATEP“ grupės akcininkas, „JUKOS“ bendrasavininkis. Jo turtas 2004 metais „Forbes“ vertinimu – 2 mlrd. dolerių.
Kodėl išvyko: emigravo į Izraelį prasidėjus „JUKOS bylai“. Prokuratūra pateikė L. Nevzlinui kaltinimą už akių pagal straipsnius „vengimas mokėti mokesčius“, „svetimo turto pasisavinimas arba išeikvojimas“ ir „žmogžudysčių organizavimas“. 2008 metais Maskvos miesto teismas už akių nuteisė L. Nevzliną kalėti iki gyvos galvos.
Po išvykimo: turi 20 proc. laikraščio „Haaretz“ akcijų ir valdo kitus aktyvus Izraelyje. Savo turtą vertina 1 mlrd. dolerių, dalyvauja teismo procesuose „JUKOS“ akcininkų pusėje užsienio jurisdikcijose.
Michailas Brudnas
Iki išvykimo: vienas iš „MENATEP“ banko įkūrėjų, buvęs kompanijos „JUKOS RM“ prezidentas.
Kodėl išvyko: emigravo į Izraelį 2003 metais prasidėjus „JUKOS bylai“. Teisėsaugininkų pretenzijos M. Brudnui susijusios su vadovavimu kompanijai „Apatit“ – jis buvo šios kompanijos direktorių tarybos pirmininkas. Verslininkas buvo apkaltintas įplaukų už parduotą apatitų koncentratą pasisavinimu (2,8 mln. dolerių). „Forbes“ vertinimu 2004 metais jis turėjo turto už 1,8 mlrd. dolerių.
Po išvykimo: Izraelyje tapo kompanijos „Israel Petrochemical Enterprises Ltd“ bendrasavininkiu. M. Brudnas – vienas iš Gibraltaro kompanijos „Group Menatep Ltd“ akcininkų. Ši kompanija - buvusių Michailo Chodorkovskio naftos imperijos akcininkų vardu bylinėjasi su Rusijos valstybe dėl eksproprijuotų „JUKOS“ aktyvų visame pasaulyje. 2008 metais įsteigė firmą „Monday“, dirbančią Izraelio maitinimo rinkoje.
Vladimiras Dubovas
Iki išvykimo: buvęs UAB „Rosprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas, „MENATEP“ banko viceprezidentas. 1999 metais užėmė UAB „JUKOS-Moskva“ valdybos pirmininko pavaduotojo postą. Jo turtas „Forbes“ vertinimu 2004 metais – 1.8 mlrd. dolerių.
Kodėl išvyko: emigravo į Izraelį prasidėjus „JUKOS bylai“. Tyrėjai inkriminavo jam biudžetinių lėšų grobstymą. Dėl V. Dubovo veiksmų patirti bendrieji nuostoliai įvertinti 76 mlrd. rublių.
Po išvykimo: Rusijoje už akių nuteistas kalėti 8 metus. Paskelbta jo tarptautinė paieška. Izraelyje tapo kompanijos „Israel Petrochemical Enterprises Ltd.“ bendrasavininkiu. Užsiima vynininkyste – gamina elitines vyno rūšis.
