„Balsas.lt“ skaitytojams siūlo susipažinti su kaimyninės Latvijos dienraščio „Telegraf“ publikacijomis apie sunkumų kamuojamą „Parex“ banką.
Per tris mėnesius iš „Parex“ banko Latvijoje atsiimta pusė milijardo latų indėlių. Kiek šiuo metu bankas turi indėlininkų, nepranešama, - taip teigia Latvijos žiniasklaida.
Po to, kai susitarimui dėl „Parex“ banko perdavimo vyriausybei bus padaryti pakeitimai, numatantys iš banko valdybos pašalinti Valerijų Karginą ir Viktorą Krasovickį, akcininkų susirinkimo metu planuojama perrinkti banko tarybą.
Įvykdžius visus susitarime numatytus reikalavimus „Parex“ bankas taps valstybinio banko „Latvijas Hipoteku un zemes banka“ dukterine įmone.
Nutekėjimas tęsiasi
Finansų ministras Atis Slakteris aiškino, kad tokių priemonių imtasi dėl besitęsiančio į banką pritrauktų lėšų nutekėjimo, atsinaujinusio pastarosiomis savaitėmis.
Finansų rinkos ir kapitalo komisija Latvijos leidiniui „Telegraf“ patvirtino, kad nuo rugsėjo mėnesio pabaigos indėlių apimtis „Parex“ banke sumažėjo 500 mln. latų.
Dienraštis „Telegraf“ jau anksčiau skelbė, kad nuo lapkričio 14 d. indėlių apimtis banke sumažėjo 240 mln. latų. Taigi per pastarąsias dvi savaites iš sąskaitų buvo atsiimta indėlių už dar 260 mln. latų.
Finansų rinkos ir kapitalo komisijos atstovė spaudai Ieva Uplėja, apeliuodama į įstatymą, atsisakė pateikti informaciją, kiek indėlininkų šiuo metu turi bankas ir apie kokią indėlių sumą galima būtų viešai kalbėti. Kitaip tariant, lieka neaišku, kokias kompensacijų sumas vyriausybė privalėtų išmokėti tuo atveju, jei valstybinis „Parex“ bankas bankrutuotų.
Tiesa, yra duomenų, jog visi indėliai iki 50 tūkst. eurų bus kompensuojami iki metų pabaigos. Finansų rinkos ir kapitalo komisijos atstovė spaudai viso labo pridūrė, kad komisija toliau įdėmiai stebi banko finansinių rodiklių pokyčius.
Mažėja likvidumas, smunka pasitikėjimas
„Po to, kai vyriausybė įsipareigojo perimti 51 proc. „Parex“ banko akcijų, dabartiniai banko akcininkai ir steigėjai nesugebėjo imtis būtiniausių priemonių, kad sumažintų tiek reziduojančių, tiek ir nereziduojančių indėlių nutekėjimą, – ieškojo kaltų A. Slakteris. – Galiausiai banko likvidumas toliau mažėja, pakirsdamas indėlininkų ir klientų pasitikėjimą banku. Esant tokioms sąlygoms reikėjo veikti operatyviai ir kardinaliai.“
Laikraštis „Telegraf“ jau skelbė, kad gruodžio pradžioje Latvijos vyriausybė kartu su Finansų rinkos ir kapitalo komisija nusprendė apriboti debetines banko operacijas.
Nuo šiol „Parex“ bankui draudžiama suteikti pinigų juridiniams asmenims, jei pinigai skiriami ne įmonės ūkio darbams. Tačiau net ir minėtu atveju nustatyti įvairūs apribojimai: bendrovėms, turinčioms 10 ar mažiau darbuotojų, taikomas apribojimas iki 35 tūkst. latų, bendrovėms, turinčioms 11 ir daugiau darbuotojų, ši suma siekia 350 tūkst. latų, o įmonėms, turinčioms per 250 darbuotojų, apribojimai išvis nėra taikomi.
Tačiau bankas gali atlikti įvairias debetines operacijas grynaisiais pinigais, per elektroninę bankininkystę ar išduoti pinigų sumą iš bankomato fiziniams asmenims iki 35 tūkst. latų per mėnesį.
Savininkai turėjo 64 mln. latų
Buvę banko akcininkai V. Karginas ir V. Krasovickis abu „Parex“ banke turėjo 64 mln. latų indėlį.
Kaip V. Karginas aiškino „Telegraf“ žurnalistui, dalis indėlio buvo padėta į įprastą depozitą, kur taikomi palūkanų procentai yra tokie patys, kaip ir visiems banko klientams. Likusi dalis investuota į subordinarinį banko kapitalą, kur taikomos didesnės, nei įprasta, palūkanos.
Taigi po Finansų rinkos ir kapitalo komisijos sprendimo nuo gruodžio 2 d. smarkiai sumažėjo galimybė susigrąžinti iš banko pinigus. Be to, iš banko valdybos ir akcininkų pašalinus V. Krasovickį ir V. Karginą galimybė susigrąžinti savo pinigus priklausys nuo valstybininkų, kurie perims kažkada stipriausio banko šalyje valdymą.
Blogiausiu atveju V. Karginas ir V. Krasovickis gali tikėtis iš Indėlių apsaugos fondo kompensacijos po 50 tūkst. eurų kiekvienam.
Rytoj skaitykite Latvijos spaudos žurnalistų straipsnio apie „Parex“ banką tęsinį.
