Štai socialiniame tinkle žmonės dalijosi, ką perka Lenkijoje ir kiek ten išleidžia pinigų.
„Praėjusią savaitę Lenkijoje išleidome 600 eurų. Visus pinigus išleidome maistui. Daugiausiai pirkome mėsos ir jos produktų. Taip pat pieno, miltų, cukraus, makaronų, saldumynų.
Ne visi šie produktai skirti mūsų šeimai. Parvežame maisto ir giminėms, draugams. Jie paruošia mums sąrašus, o mes perkame“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad 4 asmenų šeimai apsipirkti Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje.
„Visus ilgai negendančius arba produktus, kuriuos galima užšaldyti, perkame Lenkijoje. Lietuvoje perkame tik šviežias daržoves ir vaisius“, – sakė ji.
Perka drabužius, vaistus
Tuo metu kita moteris pasakojo, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia dar daugiau – 800 eurų.
„Tačiau ne visi šie pinigai skiriami maistui. Paskutinio apsipirkimo metu į šią sumą įėjo ir 3 striukės, 3 poros batų, vaistai.
Kitą kartą į Lenkiją dabar vyksime turbūt po poros mėnesių“, – skaičiavo moteris.
Ji tikino, kad prieš vykstant į Lenkiją būtina atlikti namų darbus.
„Reikia patikrinti maisto parduotuvių kainų leidinius. Taip pat pasižiūrėti, kur artimiausios drabužių ir batų parduotuvės, kad nereikėtų gaišti laiko nuvykus ir jų ieškoti.
Prieš kiekvieną kelionę pasidarome planą, kokiose parduotuvėse apsipirksime“, – pasakojo ji.
Išlaidos Lenkijoje priklauso nuo sezono
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, apžvelgdama banko klientų išlaidas atsiskaitant mokėjimų kortelėmis, komentavo, kad išlaidų suma dažniausiai svyruoja priklausomai nuo metų sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebime, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais, ir tai tikriausiai yra natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti“, – komentavo ekonomistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti ten apsipirkti.
„Tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro apie 1 proc. nuo bendros banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos. O pati tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė.
Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo metu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje“, – pastebėjo G. Ilekytė.
Daugiausiai pinigų išleidžia maistui
Ekonomistė skaičiavo, kad didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių kai kurių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė G. Ilekytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
