Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad pats žmogus spręstų, ar tikrai serga, o kartu ir ar už tai jam priklauso pinigai.
Dabar reikalingas gydytojo sprendimas
Kaip žinoma, pagal dabar galiojantį įstatymą už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas ligos išmoką moka darbdavys, o nuo trečios – „Sodra“.
Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 proc. ir didesnė negu 100 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio.
Ligos išmoka, mokama iš „Sodros“, yra lygi 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Tačiau, kad išmoka būtų išmokėta, gydytojas turi įvertinti tikrąją darbuotojo sveikatos būklę ir pripažinti laikinai nedarbingu.
Pinigai – už pasitikėjimą
Ketvirtadienį paklausta, kas turėtų išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, jei ne šeimos gydytojas, kur dėl to reikėtų kreiptis, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, „Žinių radijo“ laidoje sakė:
„Mes siūlome pasitikėjimo kreditą ir pasitikėjimo santykį tarp gydytojo, paciento, žmogaus, mūsų piliečio ir darbdavio. Atsakydama į jūsų klausimą, niekas neišrašys pažymėjimo.“
Kitaip tariant, ministrė siūlo, kad pats žmogus nuspręstų, ar jam darbdavys turėtų mokėti algą už tą laiką, kuomet jis nedirba.
„Tais atvejais, kai peršalimo sezonais, gripo sezono metu pakilo temperatūra, sloga gal karščiuoja, skauda gerklę žmogui, prastai jaučiasi ir negali ateiti į darbą arba būtų grėsmė ir kitam kolektyvui, tai žmogus paskambina savo darbdaviui ir pasako, kad „sergu“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Anot jos, priėmus naują tvarką, nereikėtų, kad gydytojai pripažintų žmogų sergančiu, laikinai nedarbingu.
„Siūlome, kad tas pirmąsias 2 dienas, kai jau ir taip apmoka jas ne „Sodra“, apmoka darbdavys, tai pasitikėjimo principu pacientui žmogui susirgusiam nereiktų bėgti pas gydytoją šeimos gydytoją gauti tą nedarbingumo pažymėjimą.
Pakaktų paskambinti savo darbdaviui ar elektroniniu paštu, kokia kultūra įstaigoje yra, informuoti ir pasakyti, kad sergu. Ir darbdavys pasitikėtų savo darbuotoju ir nereikalautų pagrįsti jo neatėjimą į darbą medicininiu dokumentu, gydytojo pažymėjimu“, – aiškino ministrė.
Tvarką nori pakeisti kuo greičiau
Anot M. Jakubauskienės, Lietuva yra viena iš tų šalių, kur nuo pat pirmos dienos susirgimo reikalaujami medicininiai dokumentai, kurie esą sukuria nepaprastai didelę biurokratinę administracinę naštą:
„Nes labai daug tokių pacientų, kuriems po kelių dienų simptomai praeina ir tą būtų galima išspręsti supaprastinus procedūras“.
Ministrė taip pat pasakojo, kad šiuo metu vyksta diskusija su kitomis institucijomis, darbdavių atstovais dėl naujos tvarkos.
Esą vienas iš pasiūlymų yra riboti skaičių atvejų, kai darbuotojas pats sau galėtų nustatyti ligą ir neiti į darbą.
Ministrė sakė norinti, kad svarstomi pakeitimai įsigaliotų kuo greičiau – „kad ir nuo rytojaus“. Ji žadėjo, kad suderinus galimus pakeitimus, jie iš karto bus paskelbti visuomenei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
