Vis tik pasitaiko ir tokių darbuotojų, kurie nori išeiti iš darbo tuojau pat. Tačiau darbo teisės specialistai įspėja, kad išėjus iš darbo ir neatidirbus, gali tekti sumokėti darbdavio patirtus nuostolius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet kiekvieną mėnesį Lietuvoje į darbą priimama ir atleidžiama vidutiniškai apie 40–50 tūkst. gyventojų. Taigi, daug kam pravartu žinoti, kokie yra reikalavimai paliekant vieną darbą ir pradedant kitą.
Ilgiau pasilikti nenori
Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Rūta pasakojo, kad dirba finansų srityje.
„Darbo sritis man patinka, tačiau netenkina atlyginimas, ieškau kito darbo. Jau buvau radusi porą naujų darboviečių, tačiau įsidarbinti nepavyko. Darbdaviai norėjo, kad pradėčiau dirbti iš karto, tačiau to padaryti negalėjau, juk turiu atidirbti 20 kalendorinių dienų.
Darbdaviai nesutiko manęs tiek laukti, todėl pasirinko kitus kandidatus“, – nusivylimo neslėpė moteris.
Ji stebėjosi, kad darbdaviai nesutinka laukti darbuotojų.
„Keistas yra darbdavių lūkestis, kad žmogus iš karto ims dirbti. Juk dabar retai darbuotojai išeina iš darbo ir tik tada ieško kitos darbovietės. Dauguma žmonių keičia darbus iš vienos darbovietės pereidami į kitą.
Be to, juk neišeina ir darbų tiesiog numesti kitiems, ypač finansų srityje“, – komentavo Rūta.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė pasakojo, kad dirba pardavėja.
„Darbo valandos ilgos, o alga nedidelė, todėl nusprendžiau išeiti dirbti kitur. Jau susiradau darbą kitoje parduotuvėje, norėčiau iš karto ten pradėti dirbti.
Ar įmanoma apeiti nurodymą atidirbti 20 kalendorinių dienų, kas grėstų, jeigu parašiusi prašymą išeiti iš darbo, ten daugiau ir nepasirodyčiau?“ – klausė Akvilė.
Svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis
Advokatė Evelina Kiznė komentavo, kad kai darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį, jis privalo iš anksto apie tai įspėti darbdavį.
„Įspėjimo terminas dažnai vadinamas „atidirbimo“ laikotarpiu, kai darbuotojas, pranešęs apie savo išėjimą, tęsia darbą iki įspėjimo termino pabaigos.
Darbo kodeksas numato skirtingus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus, tad darbuotojai, atsižvelgdami į savo situaciją ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis praneša apie darbo sutarties nutraukimą, turi dirbti skirtingos trukmės laikotarpius. Laikotarpis priklauso ir nuo to, ar darbdavys sutinka jį trumpinti“, – komentavo advokatė.
Anot E. Kiznės, pareiškimas nutraukti darbo sutartį nesant svarbių priežasčių turi būti pateiktas darbdaviui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar visai jo netaikyti.
„Jei po pareiškimo pateikimo darbuotojas persigalvojo ir darbo sutarties nutraukti nepageidauja, tokiu atveju darbuotojas gali atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo darbdaviui dienos.
Vėliau pareiškimas gali būti atšauktas tik su darbdavio sutikimu. Jei darbo sutartis jau nutraukta, įspėjimo atšaukimas yra negalimas“, – įspėjo advokatė.
Pasak jos, jei darbuotojas turi svarbią priežastį nutraukti darbo sutartį, jis privalo raštu įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
„Dažna klaida, kai manoma, kad bet kokios darbuotojui reikšmingos priežastys pagal teisės normas yra laikomos svarbiomis. Iš tiesų, svarbiomis priežastimis laikomos tik tos priežastys, kurios išvardintos Darbo kodekse, pavyzdžiui, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, ar darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo ir kt.“ – vardijo E. Kiznė.
Nepasirodžius darbe gresia finansiniai nuostoliai
Valstybinė darbo inspekcija irgi antrino, kad įspėjimo išeinant iš darbo terminas visais atvejais priklauso nuo sutarties nutraukimo pagrindo.
„Paprastai darbuotojas norintis nutraukti sutartį turi įspėti darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų, nebent sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, tokiu atveju informuoti darbdavį reikėtų ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.
Pasak VDI, tais atvejais, kai darbuotojas nutraukia sutartį savo iniciatyva, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl įspėjimo termino sutrumpinimo.
„To nepadarius, darbuotojas įspėjimo metu turi dirbti (išskyrus atvejus, kai yra pateisinama priežastis neatvykti į darbą, atostogos, nedarbingumas ar kt.). Darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties gali būti vertinamas kaip šiurkštus pareigų pažeidimas ir darbo sutartis gali būti nutraukiama iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.
Be kita ko, jeigu dėl tokių veiksmų darbdavys patirtų žalą, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą“, – įspėjo VDI.
Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti
Anot advokatės E. Kiznės, darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu.
„Tokiu atveju darbdaviui yra teikiamas rašytinis pasiūlymas, kuriame išdėstomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, įskaitant darbo sutarties nutraukimo datą.
Jeigu darbdavys per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Inicijavus darbo sutarties nutraukimą pagal susitarimą, darbuotojas turi dirbti tokį laikotarpį, kokį sutaria su darbdaviu; toks laikotarpis įprastai svyruoja nuo vienos dienos iki kelių mėnesių“, – komentavo advokatė.
E. Kiznės teigimu, pasitaiko, kad darbuotojas, pateikęs pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, įspėjimo laikotarpiu tampa laikinai nedarbingas, arba išeina iš anksto suplanuotų atostogų.
„Gali kilti klausimas, ar tokiu atveju laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti, yra pratęsiamas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti po įspėjimo ar šalių susitarimo sudarymo, nėra pratęsiamas tais atvejais, kai darbuotojas faktiškai nedirba dėl suteiktų atostogų ar laikino nedarbingumo.
Darbo sutartis pagal darbuotojo pareiškimą ar šalių susitarimą turi būti nutraukta atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, pasibaigus įspėjimo terminui. Taip pat pažymėtina, kad darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą jau būdamas laikinai nedarbingas ar išėjęs jam suteiktų atostogų. Tokiu atveju įspėjimo laikotarpiu darbuotojas taip pat nedirba“, – kalbėjo advokatė.
Anot jos, jeigu darbuotojas neatvyks į darbą įspėjimo laikotarpiu ir neturės tam svarbių priežasčių, darbuotojas gali būti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - pravaikštas.
„Toks atleidimas už šiurkštų darbo pažeidimą gali turėti neigiamos įtakos darbuotojo bedarbio išmokos gavimo sąlygoms, taip pat nepriekaištingai reputacijai, kuri dažniausiai aktuali siekiant dirbti valstybiniame sektoriuje.
Be to, neatvykimas į darbą tam tikrais atvejais gali būti susijęs su žalos darbdaviui padarymu, tad tokią žalą patyręs darbdavys, esant visoms darbuotojo atsakomybės sąlygoms, galėtų jos reikalauti iš darbo pareigų pažeidimą padariusio darbuotojo“, – įspėjo E. Kiznė.
