Nederlingų žemių naudotojai be paramos neišgyventų, todėl tikisi, kad naujoji Vyriausybė dar kartą peržiūrės kitas žemės ūkio programas ir nederlingų žemių naudotojų nepaliks likimo valiai, skelbia „Respublika“.
Nenašiuose regionuose ūkininkaujantys žemdirbiai siūlo derėtis su Europos Sąjunga, kad išmokos iš ES už 2013 metus būtų mokamos iš naujojo 2014-2020 metų laikotarpio. Žemės ūkio ministerija tam pritaria. Nuo derybų sėkmės priklausys, ar nenašiose žemėse apsimokės ūkininkauti, ar verčiau jas užleisti krūmais. Nenašių žemių mūsų šalyje yra apie 43,3 proc., tačiau kriterijai yra peržiūrimi.
Nuo 2014 metų pritaikius naują metodiką nenašių žemių statusą turinčių ūkių sumažės. Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovas Juozas Baublys teigia, kad tokiose žemėse derlius būna 3-4 kartus mažesnis, todėl staigus paramos nutraukimas, pereinamojo laikotarpio neįteisinimas žemdirbiams būtų labai skaudus.
Pasak Andriejaus Stančiko, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko, „nederlingų žemių apleisti ar apsodinti karklais, gluosniais negalima - jei prisodinsime karklų, šaknys suardys drenažą, melioracijos griovius. Nederlingų žemių naudotojai viliojami neva didžiulėmis išmokomis ir tariamais pelnais, tačiau realybė yra kitokia“.
A. Stančiko įsitikinimu, nederlingose žemėse galėtų rastis daugiau ekologišką kiaulieną, paukštieną auginančių smulkių ūkių.
Tam pritaria ir Molėtų meras Stasys Žvinys. Pasak jo, „ekologiniai pieno, mėsos ūkiai turi plėstis, o Vyriausybė turėtų labiau skatinti ūkininkavimą nederlingose žemėse“, nes "susigundę Europos Sąjungos vilionėmis pasitraukti iš žemės ūkio veiklos, pagyvenę žmonės išskerdė gyvulius, pasiėmė išmokas, o žemė dirvonuoja, užauga krūmais, virsta natūraliais miškais.
