Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 104 įmonės, išvada.
Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės ekonominę padėtį Baltijos šalyse metų pradžioje vertina taip pat gerai kaip 2011 ir 2012 metais. Šių metų lūkesčiai visose trijose šalyse, lyginant su 2012 m. pradžioje daryta apklausa, yra pilni optimizmo. 2012 metais Baltijos šalių augimo rodikliai buvo vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje ir sudarė 3,2 proc. Estijoje, 5,3 proc. Latvijoje ir 3,6 proc. Lietuvoje. Remiantis apklausos duomenimis galima teigti, kad augimo tendencija ir toliau išliks.
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, įmonės savo ekonominę padėtį bei vystymąsi šiais metais vertina pozityviau, nei bendrą savo ūkio šakos vystymąsi. Visose trijose Baltijos šalyse didžioji dauguma apklaustųjų savo įmonės dabartinę padėtį vertina „gerai“ arba „patenkinamai“. Prekybinės įmonės Estijoje ir Latvijoje yra labiau nei patenkintos. Lietuvoje optimistiniu požiūriu labiausiai pasižymi paslaugų sektorius.
Estijoje ir Latvijoje savo verslo lūkesčius šiemet įmonės vertino žymiai atsargiau nei pernai, kai kas antra įmonė tikėjosi tolimesnio augimo. Šiemet 43 proc. Estijoje ir 53 proc. Latvijoje veikiančių vokiško kapitalo įmonių tikisi teigiamų pokyčių savo versle. Lietuvoje daugiau nei du trečdaliai Vokietijos įmonių tikisi pagerėjimo, tuo tarpu pernai darytoje apklausoje šis rodiklis siekė tik apie 40 proc.
Dideli lūkesčiai Lietuvoje 2013 metams greičiausiai susiję su sparčiu eksporto augimu pastaraisiais metais. Naujausių Europos Komisijos vertinimų duomenimis 2012 m. Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje ir siekė 10,2 proc. Europos Sąjunga prognozuoja eksporto apimčių didėjimą Estijoje iki 4,7 proc., Latvijoje ir Lietuvoje atitinkamai iki 4,8 ir 5,4 proc. Apie 90 proc. apklaustų įmonių tikisi eksporto augimo ar bent jau nemažėjančių jo apimčių 2013 m.
Turėdami eurą būsime patrauklesni
Vis labiau aiškėjantys Latvijos (2014 m.) ir Lietuvos (2015 m.) planai įvesti eurą paskatino apklausti Vokietijos įmones, ko jos tikisi iš planuojamo šių šalių prisijungimo prie euro zonos. Praėjus dvejiems metams po euro įvedimo Estijoje, išryškėjo teigiamas euro poveikis verslui.
„Mažesni transakcijų kaštai ir didesnis skaidrumas yra didžiausi euro įvedimo privalumai Estijoje“, sako AHK prezidentas Thomas Schöllkopf, pristatydamas apklausos rezultatus. „Atsižvelgdami į teigiamą Vokietijos įmonių patirtį Estijoje galime tikėtis, kad Latvijos ir Lietuvos prisijungimas prie euro zonos taip pat turės teigiamų pasekmių verslui. Baltijos šalys taps dar patrauklesnės užsienio investuotojams“.
90 proc. Estijoje veikiančių Vokietijos įmonių pasisako už Europos bendrosios valiutos įvedimą kaimyninėse šalyse. Latvijoje ir Lietuvoje tik maža dalis respondentų pasisako prieš euro įvedimą. Latvijoje 8 proc. apklaustųjų mano, kad euro įvedimas 2014 m. pradžioje būtų per ankstyvas. Lietuvoje daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų laiko euro įvedimą 2015 m. pradžioje neįmanomu tikslu, jį įvesti pageidautų 2016 - 2020 metais. Remiantis Lietuvoje veiklą vykdančių Vokietijos įmonių apklausos duomenimis, euro įvedimas gali paskatinti konkurentų atėjimą į rinką. Latvijoje labiausiai bijoma perėjimo prie euro kaštų.
Dėl geros ekonominės situacijos Baltijos šalyse ir optimistinių prognozių savo verslui Vokietijos įmonės šiais metais planuoja kurti naujas darbo vietas ir didinti investicijas. Apie trečdalis respondentų Estijoje planuoja didinti darbuotojų skaičių, Latvijoje tokių - bent ketvirtadalis, Lietuvoje – net apie 40 proc. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet dar daugiau Vokietijos bendrovių planuoja didinti investicijas Baltijos šalyse.
Pranašauja krizės pabaigą
Šių metų apklausoje nustatyta, kad įmonės iš esmės patenkintos dabartinėmis vyriausybėmis. Teigiamai vertinama tai, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet visose trijose Baltijos šalyse buvo juntama šiek tiek daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų srityje. Vokietijos įmonės Lietuvoje ypač patenkintos teisine sistema, politinė situacija, pasak jų, galėtų būti ir geresnė.
Dauguma apklaustų įmonių savo veiklai vėl pasirinktų Baltijos šalis: Estiją rinktųsi 94 proc. apklaustų įmonių, Latviją - 83 proc. ir Lietuvą 93 proc. Ši Vokietijos bendrovių nuomonė šiemet kaip niekad yra vieninga ir vienareikšmiška. Darbo rinkos sąlygų gerinimas ir toliau išlieka svarbia, skubių politinių priemonių reikalaujančia sritimi. Vokietijos įmonės, veikiančios Baltijos šalyse, dažnai mini perspektyvaus, į praktiką orientuoto profesinio mokymo įvedimą, kas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetu.
„Tai, kad Vokietijos įmonės turi ilgalaikių planų Baltijos šalyse įrodo ir tai, kad jos aktyviai siekia gerinti esamas sąlygas ir yra pasiruošę remti vyriausybių iniciatyvas švietimo sistemai gerinti bei siūlo savo patirtį ir žinias (know how)“, patvirtino AHK vykdančioji valdybos narė Maren Diale-Schellschmidt.
Šiemet ypač pozityvios Vokietijos įmonių nuotaikos leidžia manyti, kad krizė Baltijos šalyse jau įveikta.
