Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje savo komercinių patalpų apžvalgoje skelbia, kad 2014 metais investicijos į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje augo išties sparčiai ir visapusiškai: didėjo tiek komercinio turto įsigijimo apimtys, tiek ir šio turto plėtra (statybos). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais negyvenamųjų pastatų statybos darbų šalies teritorijoje atlikta už 966 mln. Eur arba 17,3% daugiau nei 2013 metais. Didžiausiuose šalies miestuose plėtotojai pakankamai intensyviai vystė naujus komercinės paskirties projektus bei planuoja tolimesnę jų statybą.
Nauji projektai išjudino Kauno ir Klaipėdos biuro patalpų rinką
2014 metais Vilnius ir toliau diktavo biuro pastatų plėtros ritmą. Šalies sostinėje dienos šviesą išvydo 4 nauji projektai, kurie rinkai papildomai pasiūlė 25 400 m2 biurų ploto („GRAND OFFICE“, „Atea/Sonex Consulting“ biurų pastatas, vienas iš „Business Park 4“ projekto pastatų ir „Baltic Hearts“ trečiasis pastatas). 2014 metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas Vilniuje sudarė 508 600 m2. Bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniaus verslo centruose per metus sumažėjo nuo 5,7% iki 3,9%.
Po penkių metų pertraukos Klaipėdoje rinkai pristatytas naujas biurų projektas „Liepų biurai“: 2014 metų pabaigoje baigta apie 850 m2 bendro ploto turinčio istorinio pastato rekonstrukcija, kuriame nuomojamos biuro ir prekybai tinkančios patalpos. Taip pat buvo baigtos beveik 4 500 m2 bendro ploto naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) administracinio pastato statybos, dalis biuro patalpų šiame pastate yra nuomojama. Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, teigimu, Klaipėdos miesto komercinio turto plėtotojai yra atsargūs, kadangi paklausa yra ribota, o dabartinis užimtumo lygis vis dar nėra pakankamas norint pradėti didesnius biuro projektus. Bet kokiu atveju per 2014 metus bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Klaipėdoje ūgtelėjo iki 63 100 m2, o laisvų patalpų kiekis per metus sumažėjo nuo 16,3% iki 15,7%.
O štai Kauno administracinių patalpų rinka jau įgauna antrąjį kvėpavimą. Šiuo metu baigiamos 3 600 m2 ploto biuro pastato Savanorių pr. statybos. Taip pat planuojama įrengti net 14 000 m2 ploto biurų pastatą K. Donelaičio g. bei vilčių teikia pasirašytas ketinimų protokolas dėl nebaigto statyti „Respublikos“ viešbučio įsigijimo. Tikėtina, kad centrinėje miesto dalyje esantis apleistas „Respublikos“ viešbučio pastatas ir sklypas galėtų būti panaudoti ir didesnio administracinio projekto statyboms. Kaune laisvų patalpų rodiklis per 2014 metus sumažėjo nuo 1,5% iki 1,3%.
Teigiamą stimulą verslo centrų plėtrai suteikė ir augusios komercinių patalpų nuomos kainos ne tik šalies sostinėje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. 2014 metų pabaigoje Vilniuje ir Klaipėdoje biurų nuomos kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 8%. Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekė 12,7-15,6 Eur/m2, B klasės – 8,1-11,6 Eur/m2. Klaipėdoje metų pabaigoje A klasės biurų nuoma siekė 8,7-11,6 Eur/m2 ir B klasės – 5,2-7,2 Eur/m2. Tuo metu didžiausias biurų nuomos kainų augimas užfiksuotas aukščiausios klasės verslo centruose Kaune, čia kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo net 18%. A klasės biurų nuoma buvo 9,6-13,0 Eur/m2, B klasės – 5,2-7,8 Eur/m2.
Prekybininkai renkasi Vilnių ir Kauną
2014 metais šalies didmiesčiuose duris atvėrė 4 nauji didesni prekybos centrai, kurių bendras naudingas plotas siekė 30 100 m2. Pirmojoje 2014 metų pusėje Vilniuje atidaryti du nauji prekybos centrai: „Domus Pro“ (I etapas) ir „Prisma“, kurių bendras naudingas plotas sudaro 16 500 m2. 2014 metų pabaigoje Vilniuje bendras naudingas prekybos centrų plotas siekė 425 100 m2 (788 m2 ploto tūkstančiui vilniečių).
2014 metais Kaune pradėjo veikti 7 400 m2 bendro ploto prekybos centras Savanorių pr., o Klaipėdoje buvo atidarytas 6 200 m2 bendro ploto prekybos centras „Luizė“. Naujų investicijų pagaliau sulaukė ir Panevėžys – 2015 metų pradžioje buvo atidarytas atnaujintas prekybos centras „RYO“, anksčiau žinomas kaip „Babilonas“. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metų pabaigoje bendras naudingas prekybos centrų plotas Kaune sudarė 220 000 m2 (724 m2 ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Klaipėdoje – 148 500 m2 (944 m2 ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Šiauliuose – 121 200 m2 (1.148 m2 ploto tūkstančiui miesto gyventojų) ir Panevėžyje – 54 100 m2 (562 m2 ploto tūkstančiui miesto gyventojų). Pasak S. Vagonio, 2015-2016 metais ryškesnius pasikeitimus prekybinių patalpų rinkoje galėsime stebėti tik Vilniuje ir Kaune, kuomet bus įgyvendinti keli didesni projektai: „Nordika“ prekybos centras ir prekybos centro „Mega“ plėtra.
2014 metais prekybinių patalpų pagrindinėse prekybinėse miestų gatvėse didžiausias nuomos kainų augimas buvo fiksuojamas Kaune ir siekė 14%. Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje vidutinis kainų augimas sudarė 3-7%. Tuo metu Šiauliuose buvo fiksuojamas simbolinis kainų sumažėjimas -1%. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse 2014 metų pabaigoje siekė apie 16,0-40,0 Eur/m2, Kaune – 11,0-18,8 Eur/m2, Klaipėdoje – 8,7-13,0 Eur/m2, Šiauliuose ir Panevėžyje – 4,3-10,0 Eur/m2.
„Vertinant didmiesčių perspektyvas ir nuomininkų aktyvumą, matyti, kad didžiausio susidomėjimo sulaukia Vilniaus ir Kauno prekybinės gatvės, kurioms yra garantuojamas pakankamas pirkėjų srautas. Tuo metu Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miestų potencialiai patrauklios prekybinės gatvės negali pasigirti pakankamu pirkėjų srautu, todėl net ir žemesnis kainų lygis nepritraukia pakankamo prekybininkų dėmesio. Tad ateityje galime matyti ir toliau didėjantį nuomos kainų atotrūkį pagrindinėse miestų gatvėse tarp didžiausių dviejų šalies miestų ir likusių regionų.“, - teigia S. Vagonis.
Sandėliavimo patalpų sektorius reaguoja į geopolitinę situaciją
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2014 metus sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos pajamos išaugo 7,1%, tačiau tik sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos sumažėjo 32,4%. „Transporto ir sandėliavimo sektorius jautriai reaguoja į pokyčius ne tik šalies viduje, bet yra priklausomas ir nuo pokyčių vykstančių už šalies ribų. Rusijos įvestos atsakomosios sankcijos atsiliepia ir šalies sandėliavimo patalpų sektoriui. Su didesnėmis problemomis gali susidurti įmonės, kurios naudoja sandėliavimo patalpas skirtas Rusijos rinkai tiekiamos produkcijos rūšiavimui ir saugojimui. Tačiau pakankamai stipri vidinė šalies paklausa tikėtina sugebės išlaikyti stabilius sandėliavimo patalpų sektoriaus rodiklius.“, - pastebi S. Vagonis.
2014 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 9 nauji sandėliavimo patalpų projektai, kurių bendras sandėliavimo plotas sudaro apie 80 000 m2. Atsižvelgiant į tai, kad tik rinkai skirtų sandėliavimo projektų pastaruoju metu yra įgyvendinamas vos vienas kitas, o laisvų patalpų kiekis nėra gausus, 2014 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose naujų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo 4-8%.
Augantis Lietuvos patrauklumas tarp užsienio investuotojų
2014 metais Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje ir vėl buvo fiksuojami rekordiniai rodikliai. Mažėjantys komercinio turto pelningumo rodikliai bei sandorių gausa signalizuoja apie augantį Lietuvos patrauklumą ne tik tarp vietinių investuotojų. Per 2014 metus šalies didmiesčių komercinio turto investicijų pelningumo rodikliai (yield) vidutiniškai dar smuktelėjo 0,25 procentinio punkto ir priklausomai nuo šalies regiono siekia 7,0-8,75% verslo ir prekybos centruose ir nuo 8,5% sandėliavimo paskirties projektuose.
2015 metų pradžioje paskelbtas vienas iš didesnių investicinių sandorių, kurio metu buvo įsigytas 112 000 m2 nekilnojamojo turto portfelis Baltijos šalyse ir Lenkijoje. 163 mln. Eur į šį portfelį investavo Šveicarijoje centrinę būstinę turinti tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“, kuriai tai yra pirmasis pirkinys Baltijos šalių regione. Besiplečiantis geografinis investuotojų veidas yra labai geras ženklas visai nekilnojamojo turto rinkai. S. Vagonio teigimu, nauji rinkos dalyviai yra vienas iš veiksnių, kuris simbolizuoja pasitikėjimą mūsų regionu, o besiplečiantis geografinis investuotojų veidas yra labai geras ženklas visai nekilnojamojo turto rinkai.
