Bendra 9 įrenginių vertė sieks 225 mln. eurų, vienas jų, Gdansko instituto mokslininkų skaičiavimais, kainuos apie 25 mln. eurų.
„Epso-G“ infrastruktūros direktorius ir elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis sako, jog Lietuva kartu su Latvija ir Estija taps bene inovatyviausia Europos elektros energetikoje, nes tokių kompensatorių žemyne iš esmės nėra – antrą tokį bandomąjį įrenginį šiuo metu stato Vokietija.
Anot jo, tikėtina, jog trys šalys varžysis, kuri pirma pasistatys šiuos įrenginius.
Iki šiol skelbta, kad kompensatorių skaičius svyruos nuo 4 iki 9, o didžiausias jų poreikis pagal suvartojamos elektros kiekį yra Lietuvoje, mažiausias – Estijoje. Tačiau tik neseniai, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) patvirtinus papildomas prisijungimo sąlygas ir Baltijos perdavimo sistemos operatoriams proporcingai pasidalijus inercijos reikalavimą (užtikrinti 17100 MWs inerciją), paaiškėjo, kad jų bus 9, kiekvienoje šalyje po 3.
Šiuos įtampą valdysiančius įrenginius dydžiu galima prilyginti Vilniuje ir Kaune statomoms kogeneracinėms elektrinėms, tačiau skirtumas toks, kad jos negamina elektros, o pačios yra jos vartotojos (bus prijungtos prie perdavimo tinklo) – vienos galia sieks 3-8 megavatus (MGW).
Kol kas neaišku, kur ir kokie kompensatoriai Lietuvoje bus pastatyti. Tai paaiškės, kai „Litgrid“ atliks rinkos tyrimą. Konkursuose bus kviečiamos dalyvauti pasaulinės energetikos inžinerijos kompanijos ABB, „Siemens“ ir kitos.
Prisijungimo sutarčiai ir jos papildomoms sąlygoms praėjusį trečiadienį pritarė Vyriausybė. Juos neseniai patvirtino ir ENTSO-E Kontinentinės Europos regioninė grupė. Sutartį „Litgrid“ ketina pasirašyti gegužės 20-ąją, kiek vėliau ją pasirašys ir Latvija bei Estija.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį sakė, jog tai svarbiausias dokumentas viso projekto įgyvendinimui. Anot jo, techninių sąlygų kataloge nurodytos 409 reikalavimai, iš jų 169, arba 40 proc. Lietuvoje jau įgyvendinti.
Pagal patvirtintą scenarijų 1,5 mlrd. eurų vertės sinchronizavimo projektas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują 650 mln. eurų vertės (487 mln. eurų turėtų būti europinė parama) jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos „Hamony Link“.
Be 225 mln. eurų (169 mln. eurų iš ES) investicijų į kompensatorius, dar apie 200 mln. eurų (150 mln. eurų), preliminariais skaičiavimais, kainuos Baltijos šalių atsiskyrimas nuo vadinamojo BRELL žiedo. Pastarosios investicijos kol kas nepagrįstos jokia studija, tiksli jų suma priklausys nuo susitarimų tarp operatorių.
Pirmajam 432,5 mln. eurų vertės etapui Baltijos šalys jau gavo 324 mln. eurų paramos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF), antrajam 1,075 mlrd. eurų vertės etapui tikimasi iš viso apie 806 mln. eurų paramos.
Pasak „Litgrid“, pirmajam etapui Lietuvai skirtomis lėšomis – 125,2 mln. eurų – bus stiprinami ir atnaujinami jau naudojami įrenginiai bei statomi nauji: bus atnaujinamos linijos Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas, statoma Mūšos skirstykla ir Kruonio HAE – Jurbarkas linija.
Antrajame projekto etape bus tiesiamas naujas jūrinis kabelis – planuojama, kad investicinis sprendimas dėl šios jungties bus parengtas 2020 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
