Susitikimas surengtas tuo metu, kai lenkų ūkininkai protestuoja prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Jie įtarinėja, kad per mūsų šalį į Lenkiją ir kitas ES valstybes patenka grūdai iš Rusijos ir Ukrainos.
Be to, praėjusią savaitę I. Šimonytė turėjo paaiškinti pasisakymą apie tai, kad karo atveju lenkų kariai Lietuvos esą negalėtų ginti dėl šios valstybės teisės aktų, nors NATO priklausančios šalys yra įsipareigojusios viena kitą ginti užpuolimo atveju.
Problemų dėl tikrinimų prie sienos nėra?
Po susitikimo kalbėdama žurnalistams Vyriausybės vadovė pripažino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, buvo ūkininkų protestų dėl vadinamojo Žaliojo kurso ir klimato kaitos. Esą Lietuva ir Lenkija turi bendrų pozicijų dėl jo ateities.
„Aptarėme situaciją pasienyje, bet, kaip jūs pats žinote, nėra kažkokios ypatingos situacijos pasienyje, kas didesnių sutrikimų nesukėlė“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, per Lietuvą į kitas šalis vežami visiškai nedideli kiekiai ukrainietiškos ar rusiškos žemės ūkio produkcijos. Esą dėl to ir nebuvo jokių didesnių eilių prie sienos.
Be to, abiejų šalių institucijos skyrė papildomų darbuotojų ir tikrinimai per daug laiko vežėjams neatima.
Pasak premjerės, Lietuva palaikys bendrą iniciatyvą įvesti bendras ES sankcijas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai.
Tuo metu D. Tuskas sakė, kad kai kurios kurso nuostatos prieštarauja dabartinėms karo laikų realijoms. Esą per karą maisto saugumas turi būti svarbiausias.
Lenkijos premjeras žadėjo artimiausiu metu pateikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl Žaliojo kurso reikalavimų keitimo.
„Maisto saugumo klausimai yra tokie patys svarbus kaip ir karinio saugumo“, – kalbėjo D. Tuskas.
Jis teigė prašęs I. Šimonytės suprasti, kad lenkų protestai nėra politika, o gyvenimas – 0,5 mln. lenkų šeimų gyvena iš žemės ūkio.
D. Tusko teigimu, lenkų ūkininkų protesto pasekmės eismui per dviejų šalių sieną yra minimalios.
Susės abiejų šalių ministrai
Lenkijos premjeras patikino, kad dviejų kaimyninių šalių solidarumas yra labai svarbus.
Tačiau jis tiesiogiai neatsakė, ar Lenkijos kariai gintų Lietuvą, jeigu ji būtų užpulta, nes operatyviniai planai negali būti vieši.
Esą šį klausimą dėl galimų teisinių kliūčių lenkų kariams ir kiti techniniai klausimai artimiausiu metu bus sprendžiami dviejų šalių užsieni ir krašto apsaugos ministrų susitikime.
Pasak jo, Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gali užduoti gerą toną visų regionų bendradarbiavimui.
„Šiandien kreipsiuosi į Lenkijos Seimo maršalką dėl sprendimo sankcijų taikymo Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – sakė D. Tuskas.
Jo teigimu, bendros ES sankcijos šiai produkcijai būtų daug efektyvesnės, be to, būtų labiau apsaugotos, nes dabar patiria didelį spaudimą dėl karo.
Primename, kad Lenkijos ūkininkai stabdo iš Lietuvos važiuojančius sunkvežimius ir tikrina, ar jais nevežami grūdai iš Rusijos arba Ukrainos.
Panašūs protestai rengiami ir Lenkijos pasienyje su Ukraina.
