Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Kinija aplenkė varžovę Indiją ir įsitvirtina svarbiame naftos gavybos projekte Kazachstane. Sandoris Pekinui kainavo 5 mlrd. dolerių, bet už juos įgyta teisė į naftos telkinį, laikomą laikomas didžiausiu atrastu per pastaruosius penkerius metus.
Po šio Kinijos prezidento apsilankymo Kazachstane, Indijos viltys įsitvirtinti Kašagano naftos telkinyje žlunga. Telkinį, kuris atrastas 2000-aisiais, valdo Vakarų bendrovės – amerikiečiai, italai, olandai ir Kazachstano „KazMunayGas“ – bendrovė, kuriai priklauso beveik 17 procentų akcijų. Amerikiečių bendrovei „ConocoPhillips“ nutarus parduoti savo aštuonių procentų dalį, tartasi su Indija, bet Astana pasirinko Kiniją, daugiausia energijos pasaulyje sunaudojančią šalį.
Tarptautinis konsorciumas į Kašagano telkinį per 13 metų investavo 50 milijardų dolerių. Tai brangiausias toks naftos projektas pasaulyje. Bandomoji gavyba turėtų prasidėti pirmadienį. Ateityje čia turėtų būti išgaunama 370 tūkst. barelių per dieną.
Tai ne pirma Kinijos ekonominė invazija į Kazachstaną, turtingą naftos ir dujų milžinišką teritoriją, kurioje vos 17 mln. gyventojų. Vis dėlto Kinijos vadovas sako – vyrauti regione Pekinas nesiekia. „Kinija niekada nesieks vyrauti regione, nesieks plėsti savo įtakos sferos. Kinija siekia stiprinti ryšius, kartu su Rusija ir Vidurio Azijos šalimis kurti darnų regioną“, – tikina Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Kinijos prezidentas taip pat apsilankė Uzbekiojoje, Kirgizijoje. Turkmėnijoje, kurios dujų atsargos ketvirtos pasaulyje, sutarta dėl dujų tiekimo, taip pat dujotiekio iš Turkmėnistano į Kiniją tiesimo.
