LB valdybos priminko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad įmonių indėlių gausėjimą lėmė ir tai, kad bankai atidėjo paskolų mokėjimą. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas svarstė, jog indėliai galėjo augti ir dėl atidėto mokesčių mokėjimo.
„Įmonių indėlių augimas jau siekia beveik 40 proc. per metus. Tai skaičiai iš tikrųjų dideli. Ir tas įmonių indėlių augimas Lietuvoje buvo spartesnis nei visoje Europos Sąjungoje, bet tendencijos panašios visose Europos šalyse“, – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
„Nesiimame spręsti, kas vyksta mikrolygiu, bet makrolygiu paveikslas toks“, – komitete kalbėjo LB atstovas.
Tuo metu M. Majauskas bandė aiškintis, ar išaugusius įmonių indėlius galima sieti su valstybės suteikta galimybe atidėti mokesčių mokėjimą.
„Tai gali būti susiję, viena vertus, su piktnaudžiavimais, kad įmonės naudojasi galimybe atidėti mokesčius ir tuo metu kaupti indėlius bankuose, kita vertus, gal tiesiog nėra jokio piktnaudžiavimo, įmonės laiko pinigus paruoštus investicijoms, bet sprendimų dėl investicijų nepriima“, – svarstė M. Majauskas.
„Negaline spręsti apie piktnaudžiavimus, nes neturime duomenų“, – atsakė J. Markevičius.
Pasak jo, namų ūkiai ir įmonės šiemet į bankus atnešė apie 4 mlrd. eurų indėlių. Ypač daug jų buvo spalį.
„Spalis labiausiai išsiskyrė augimu. Negalime paaiškinti tokio ypač didelio padidėjimo. Lietuva, palyginus su Latvija ir Estija labai išsišoko“, – teigė jis.
J. Markevičiaus teigimu, paskutinį kartą įmonių indėlių augimas stebėtas 2006 metais.
Lietuvos banko duomenimis, nefinansinių bendrovių indėlių suma spalio pabaigoje buvo 8,776 mlrd. eurų, jos metinis augimas siekė 39,5 proc. Vien spalio mėnesį šie indėliai išaugo 735,5 mln. eurų, arba maždaug 9 procentais.
