Į sausio mėnesį Davose vyksiantį Pasaulio ekonomikos forumą vyksite kaip „Technologijų pionieriumi 2011“ pripažintos bendrovės „GetJar“ vadovas. Ji laikoma viena iš globalios technologijų rinkos lyderių, kurios inovacijos, Pasaulio ekonomikos forumo rengėjų teigimu, „turės didelį poveikį pasaulio ekonomikai ir visuomenei“. Kaip „GetJar“ sėkmę įsivaizdavote prieš 5 metus, ją steigdami? Kokios svarbiausios jos priežastys?
Ilja Laurs: „GetJar“ projektas iš pradžių nebuvo planuojamas kaip komercinis. Mūsų kompanija kūrė mobilius žaidimus, mums reikėjo tuos žaidimus testuoti su visais telefonų modeliais – o jų yra šimtai, ir lengviausias kelias buvo pasinaudoti internautų pagalba. Mes talpindavome savo žaidimus, kad juos būtų galima nemokamai atsisiųsti, mainais prašėme pateikti atsiliepimą, ar žaidimas veikė be problemų. Vartotojai gaudavo žaidimus nemokamai, mes turėjome galimybę be didelių kaštų išbandyti žaidimus šimtuose telefonų modelių. Taigi, kadangi projektas nebuvo komercinis, ypatingos ateities iš jo ir nesitikėjome.
Kalbant apie sėkmės priežastis, labai sunktu atrinkti keletą, nes jų yra dešimtys, jei ne šimtai. Bet pasistengsiu paminėti bent kelias.
Iš pradžių nekėlėme šiam projektui komercinių tikslų, viską teikėme nemokamai, taigi jis galėjo „įsibėgėti“. Vėliau radome būdą, kaip uždirbti iš populiarumo, paliekant didžiąją paslaugų dalį nemokamą. Interneto patirtis rodo, kad nemokamų paslaugų augimo tempai daug didesni, nei mokamų. Pažiūrėkite į „Google“, „Skype“ arba „Facebook“.
- Pastebėjome mobilių aplikacijų nišą daug anksčiau nei kiti, dar 2004 metais. Pvz., „Apple“ pradėjo šį verslą pristačiusi analogišką paslaugą tik 2008 m., „Nokia“, „Google“, „Microsoft“ ir kiti – dar vėliau. Taigi, turėjome didelį laiko pranašumą.
- Mano manymu, mūsų verslo modelis yra daug stipresnis už konkurentų. Pavyzdžiui, mes galime sau leisti pirkti žaidimų licencijas iš garsių gamintojų ir tuos žaidimus nemokamai dalinti mūsų vartotojams, be jokių reklamų įterpimų ar dar kokių nors „gudrybių“. Tiesiog ateik į mūsų mobiliąją svetainę ir atsisiųsk nemokamai tą patį žaidimą, už kurį kitose parduotuvėse sumokėtum 5-10 dolerių. Iš nemokamo žaidimų ir kitų aplikacijų dalinimo sugebame padaryti labai pelningą verslą. Kol to nesugeba kitos parduotuvės, vartotojas renkasi mus.
Pakvietimo į Davosą anaiptol ne visada sulaukia Lietuvos prezidentai. Jei būtumėte Lietuvos vadovas, ką stengtumėtės pirmiausia pakeisti, kad mūsų šalyje būtų daugiau technologijų pionierių?
Svarbiausiu prioritetu laikyčiau valstybės teikiamą saugaus ir sąžiningo verslo garantiją. Kriminalinėje ir korumpuotoje aplinkoje, kurioje nėra laikomasi įstatymų, verslo ir inovacijų niekada nebus.
Valstybė turi kelti „verslingumo“ žinių lygį, kad kiekvienas norintis pradėti verslą žinotų bent jau pradmenis: kaip užregistruoti įmonę, kokie yra pradedančio verslo finansavimo šaltiniai, kur gauti specifinių žinių, pvz. ,apie mokesčius ir t.t. Efektyviausia, manau, tai būtų galima daryti bendradarbiaujant universitetams ir verslui, yra daug modelių ir pavyzdžių iš kitų šalių patirties.
Labai supaprastinčiau verslo sąlygas jį pradedančioms įmonėms. Pavyzdžiui, kai išsiaiškini, kad, steigiant paprastą 1-2 darbuotojų programavimo įmonę, tau reikia gauti darbo saugos pažymėjimą, vesti krūvą privalomų atostogų, darbo laiko ir kt. žiniaraščių, pildyti formas, ataskaitas ir t.t., tiesiog rankos nusileidžia. Aš manau, visa tai yra didelė nesąmonė, kitose šalyse pradėti verslą yra daug paprasčiau.
Jei pažiūrėsime į interneto patirtį, daugelį inovacijų (nuo „Yahoo“ ir „Google“ iki „Facebook“) sukūrė jaunimas, ne didelės korporacijos. Paprasti studentai, išsiskiriantys nesuvaržytu novatorišku mąstymu, sukurdavo technologijas, kurios vos per kelerius metus užvaldydavo pasaulį. Nesudarius paprastos aplinkos tokiems pionieriams (ar gali antro kurso informatikos studentas įveikti visus privalomus biurokratinius įmonės veiklos reikalavimus?), negalima tikėtis, kad novatoriškos idėjos bus įgyvendintos.
Veiksmų sąrašas veiksmų gali būti daug ilgesnis, bet įgyvendinus nors šiuos tris, manau, poveikis būtų didelis.
Susitikimuose su Lietuvos studentais raginate nebijoti rizikuoti įgyvendinant savo idėjas ir nenuleisti rankų ištikus nesėkmei. Neretai cituojami Jūsų žodžiai, kad kiekvieną sėkmę lydi 10 nesėkmių. Ar „GetJar“ verslo istorijoje nesėkmės taip pat buvo tokios didelės, kaip ir sėkmė?
„Nesėkmę“ šiame kontekste vadinčiau „sėkmės nebuvimą“, bet ne „nelaimę“, nes šių sąvokų prasmė labai skiriasi. Taip, prieš „GetJar.com“ (iki šio projekto kompanija netgi nesivadino „GetJar“, mes pakeitėme pavadinimą iš „Midas Baltics“ tik 2007 metais) mūsų bendrovė sukūrė ne vieną projektą, nė vienas iš jų nebuvo toks sėkmingas, kaip „GetJar.com“. Pavyzdžiui, 2000 –2005 metais mes sukūrėme daugiau nei 100 mobiliųjų žaidimų, bet jų kūrimas (skirtingai nuo platinimo) neišaugo į didesnį verslą.
Suprantama, jei projektas nepasiteisina, prarandi tam tikras investicijas, bet žinoma, toli gražu ne tokios vertės, kaip grąža sėkmės atveju, nes nepasiteisinusį projektą sustabdai anksti (nurašant sąlyginai nedidelius nuostolius), o sėkmingą plėtoji ilgą laiką (kuriant vis didesnę verslo vertę).
Kaip vertinate Lietuvos programuotojų konkurencingumą globalioje mobiliųjų aplikacijų rinkoje, koks jų indėlis į „GetJar“ sėkmės istoriją?
Manau, dar porą metų Lietuvos programuotojai bus konkurencingi, nes mobilios technologijos vis dar yra naujos. Ir mobilių aplikacijų kūrimo kompanijos, ir pavieniai mobilių aplikacijų programuotojai dar neįgavo „nepralenkiamo“ pranašumo (skirtingai, pavyzdžiui, nuo žaidimų asmeniniams kompiuteriams srities, kur pasivyti sudėtingų 3D variklių specialistus jau yra beveik neįmanoma).
„GetJar“ istorijoje viskas yra labai paprasta – technologinis branduolys buvo sukurtas 100 proc. lietuviškos komandos. Tik prieš metus, atidarius atstovybę Silicio slėnyje, kompanijoje pradėjo dirbti užsienio programuotojai.
Mobiliųjų telefonų techninės galimybės sparčiai didėja: juose ruošiamasi diegti 2 branduolių procesorius, taktinis dažnis kopia per 1 GHz, vartotojams siūloma HD vaizdo kokybė, artėja 3D vaizdo ekranai. Kokią įtaką tai turės taikomosioms programoms? Kaip, Jūsų manymu, gali pasikeisti telefonų ir kitų nešiojamųjų įrenginių vartotojams teikiamos galimybės artimiausioje ateityje?
Kuo tobulesni tampa nešiojamieji prietaisai, tuo daugiau funkcijų ir veiksmų su jais galime atlikti. Jei prieš keletą metų telefoną naudojome tik skambučiams ir trumposioms žinutėms, tai dabar juo galime valdyti savo banko sąskaitą, bendrauti socialiniuose tinkluose, žiūrėti televizijos laidas ir t.t. Paslaugų ir funkcijų įvairovė tik didės.
Ar nepakeis šiuo metu į telefonus diegiamų programų vykdomos nuotoliniuose duomenų centruose (cloud computing) ? Gal telefonas taps tik spartaus interneto ryšio terminalu, kurio pagrindinė paskirtis – užtikrinti prieigą prie „debesies“? Ar „GetJar“ ruošiasi tokioms permainoms, ketina kilti „lig debesų“?
Visų pirma, norėčiau išplėsti aplikacijų („Apps“) sąvoką. Jau seniai tai nėra paprasti „Tetris“ žaidimai, kuriuos iš nuobodulio žaidi savo telefone. Aplikacijos tapo universaliais interaktyviais medijos konteineriais, lygiai kaip ir interneto svetainės. Aplikacijas jau turi visos žinomos interneto kompanijos („Google“, „Facebook“, „Yahoo!“ ir daugelis kitų), aplikacijas pristato ir vartotojiškos kompanijos (tokios, kaip „Coca Cola“ ar „Adidas“).
Vartotojų požiūriu aplikacijos tėra piktogramos, kelios iš jų jau yra telefone vos jį nusipirkus (skaičiuoklė, el. paštas ir kt.), bet kur kas daugiau jų galima lengvai atsisiųsti. Paspaudus piktogramą, kaip ir surinkus interneto svetainės adresą, galima pradėti naudotis bet kokia paslauga, nuo paprasto žaidimo iki saugaus banko sąskaitos valdymo.
Šiame kontekste vartotojo požiūriu nėra jokio skirtumo, ar „piktograma“ (ar mobili aplikacija) paleidžia „debesyje“ esančią interneto aplikaciją, veikiančią telefono naršyklėje, ar į telefoną įdiegtą skaičiuotuvą. Juolab, kad didžioji dauguma aplikacijų yra mišrios, t.y. iš dalies įkeltos į telefoną, iš dalies veikiančios nuotoliniame serveryje. Kaip pavyzdį galiu paminėti „Facebook“ aplikaciją, kurioje vartotojo sąsaja yra įkelta į telefoną, o duomenys ateina iš nuotolinės tarnybinės stoties ir yra siunčiami į ją, arba „Google Maps“ navigacijos aplikaciją, kuri veikia telefone, bet žemėlapių duomenis gauna iš tinklo.
„GetJar“ misija – pateikti vartotojui visas aplikacijas. Mes vienodai palaikome ir pilnai į telefoną įkeliamas, ir „debesyje“ esančias, ir mišrias aplikacijas. Šis klausimas iš tikrųjų turi didesnę reikšmę tik mobilių aplikacijų kūrėjams, turintiems pasirinkti, kokia technologija (arba koks technologijų derinys) jiems teikia didesnį ekonominį efektyvumą.
Kas mėnesį vartotojai iš „GetJar“parsisiunčia daugiau kaip 100 mln. taikomųjų programų, ir visas – nemokamai. Ar ekonominė krizė neverčia peržiūrėti „GetJar“ verslo modelio? Ką manote apie kai kurių Vakarų periodinės spaudos leidėjų siekį apmokestinti dienraščių turinį internete, įvesti naujienų portalų turinio prenumeratą? Ar požiūris, kad tikrai gerų dalykų internete galima gauti tik nemokamai, nėra pasenęs?
- Iš tikrųjų „nemokamai“ visiškai nereiškia „nekomerciškai“, priešingai, pelningiausi mūsų interneto amžiaus atrasti verslo modeliai (nuo „Google“ iki „Facebook“) yra „nemokami“. Mūsų verslo modelis kažkiek primena radijo ar televizijos modelius, kuriuose muzika ir filmai irgi pateikiami vartotojams nemokamai, o pajamos ateina iš reklamdavių.
Nors, kita vertus, radijo modelis mums visgi yra artimesnis, nes jame reklamos pateikiamos tarp dainų, leidžiant klausytojui nepertraukiamai pasiklausyti dainos, tuo tarpu televizija reklaminiais blokais skaldo filmus į gabaliukus, sukeldama vartotojo nepatenkinimą. Taigi, kad ir kaip keistai nuskambėtų, pelningiausias verslas mums – nemokamai dalinti aplikacijas, o pinigus gauti iš reklamuotojų už jų aplikacijų dalinimą. Kažkas panašaus būtų, jei maisto parduotuvė viliotų pirkėjus nemokama duona, o jiems atėjus į parduotuvę duotų dar nemokamo šokolado, nes už tai gavo pinigų iš šokolado gamintojo :-) Va tokia keista yra ekonomika virtualiame pasaulyje, pasižyminčiame nuliniais ribiniais kaštais.
O dėl periodinės spaudos apmokestinimo internete mano nuomonė yra labai rezervuota: manau, laiko įrodytas reklamos modelis naujienų rinkoje yra stipresnis už piniginę prenumeratą. Bet kai kuriose srityse mokestis yra pateisinamas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai į turinį yra investuojama santykinai daug (išplėstinės apžvalgos, analizė, autorinis turinys, kokybiška foto/video medžiaga ir t.t.), ir vien reklamos pajamos nepadengia medžiagos kūrimo kaštų, arba esant siaurai specifinei rinkai, kai auditorijos dydis yra per mažas, kad galėtų iš reklamos generuoti pakankamai pajamų.
Kokiu mobiliuoju telefonu šiuo metu naudojatės, kokios programos iš „GetJar“ jame leidžiamos dažniausiai? Jei bičiulis paklaustų patarimo, kokį telefoną jam rinktis – „iPhone“ ar modelį su „Android“ OS – ką jam patartumėte?
Turiu „Blackberry“ telefoną, kuris, manau, yra geriau pritaikytas verslo poreikiams, nei kitų gamintojų siūlomi modeliai, ir HTC telefoną su „Windows“ operacine sistema, kuris taip pat yra verslo telefonas.
Kai dėl rekomendacijų – nesiryžčiau „apskritai“ rekomenduoti kokį nors modelį ar gamintoją, nes visi produktai yra orientuoti į skirtingas vartotojų grupes, yra geriau pritaikyti skirtingiems poreikiams.
Dėkojame už pokalbį.
