Panevėžys su Ūkio ministerijos palaiminimu ketina imtis gaivinti apmirusią miesto pramonę.
Gauti septyniolikos su puse milijono litų paramą pramonės parkui kurti teliko formalumas – per porą savaičių parašyti dokumentą, kurio paprašė į Panevėžį atvykęs ir su situacija mieste susipažinęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis.
Tam, kad investuotojai Panevėžyje turėtų pramonei parengtą teritoriją, dirbama nuo 2005-ųjų. Pramonės parkui, kur, paviliotos išvystytos infrastruktūros, turėtų kurtis naujos įmonės, išrinktas 47,5 hektaro žemės plotas vakarinėje miesto dalyje.
Didžiąją dalį pramonės parkui reikiamos žemės Savivaldybė įsigijo iš privačių savininkų.
Plyno lauko investicijų kategorijai priskiriamam pramonės parkui jau išleista pusaštunto milijono litų. Iš viso dar už 24,5 milijono litų ketinama tarp „Via Baltica“ aplinkkelio, J.Janonio gatvės ir geležinkelio linijos esančioje teritorijoje per šiuos ir kitus metus nutiesti kelius, įvesti elektrą, įrengti nuotekų, lietaus kanalizaciją. Sklypas jau turi detalųjį planą, parengtas ir techninis projektas, išrinkti darbų rangovai.
„Savivaldybė padarys namų darbus, ir važiuojam toliau. Mes norim įsitikinti, kad tai, ką panevėžiečiai galvoja apie pramonės parką, iš tikrųjų turi ilgalaikę perspektyvą, kad tai nebus tiesiog žemės gabalas“, – sakė ūkio viceministras, pasigedęs konkretesnės finansavimo laukiančio objekto ateities vizijos.
Panevėžio savivaldybė tikisi, kad naujame pramonės parke įsikūrę investuotojai galėtų sukurti apie 2000 darbo vietų Panevėžio mieste. Parkas turės galimybę specializuotis tiek aukštųjų ar žemųjų technologijų pramonėje, tiek paslaugų, paremtų žinių ekonomika, sferoje.
Manoma, kad projekto įgyvendinimas padidintų Panevėžio regiono konkurencingumą, sustiprintų ekonomines pozicijas, palyginti su kitais Lietuvos ir kaimyninių šalių regionais. Ilgainiui pramonės parkas padidintų miesto ekonominį potencialą, nes skaičiuojama, kad Panevėžyje įsikurtų apie dešimt naujų gamybos įmonių.
Lina Rumbutytė
