„Eurostat“ duomenys rodo, kad Šiaurės Europoje vaikai daug anksčiau išsikelia iš tėvų namų. O kuo žmonės gyvena piečiau, tuo ilgiau gyvena kartu su gimdytojais.
2023 m. visoje ES jaunuoliai tėvų namus paliko sulaukę vidutiniškai 26,3 metų amžiaus, o prieš metus šis rodiklis buvo kiek didesnis ir siekė 26,4 metų.
Didžiausias vidutinis amžius – 30 metų ir daugiau, kai paliekami tėvų namai – buvo užfiksuotas Kroatijoje (31,8 metų), Slovakijoje (31,0 metų), Graikijoje (30,6 metų), Ispanijoje (30,4 metų), Bulgarijoje ir Italijoje (abiejose šalyse po 30,0 metų).
Kita vertus, mažiausias vidutinis amžius, visų jaunesnis nei 23 metų, užregistruotas Suomijoje (21,4 metų), Švedijoje ir Danijoje (abi 21,8 metų) bei Estijoje (22,8 metų).
Šiuo požiūriu Lietuviai yra daug arčiau Skandinavijos kraštų. Mūsų šalyje jaunuoliai pradeda savarankiškai gyvenimą sulaukę vidutiniškai 24,1 metų.
Beje, lenkai ir latviai tėvų namus palieka kur kas vėliau – atitinkamai 27,1 ir 26,2 metų.
2023 m. 26,0 proc. 15-29 metų amžiaus jaunuolių ES gyveno perpildytuose namų ūkiuose. Jaunimo perpildytų namų ūkių rodiklis buvo 9,2 procentinio punkto (p. p.) didesnis nei visų gyventojų perpildytų namų ūkių rodiklis (16,8 proc.).
Šalių lygmeniu didžiausi jaunimo perpildytų namų ūkių rodikliai buvo Rumunijoje (59,4 proc), Bulgarijoje (55,3 proc.) ir Latvijoje (54,8 proc.).
Iš kitos pusės mažiausi rodikliai buvo Maltoje (3,9 proc.), Kipre (4,0 proc.) ir Airijoje (4,4 proc.).
Visose ES šalyse jaunų gyventojų perpildymo lygis buvo didesnis nei visų gyventojų, o 11 ES šalių šis rodiklis skyrėsi daugiau nei 10 procentinių punktų.
Didžiausi skirtumai tarp jaunimo ir visų gyventojų perpildymo rodiklių buvo Bulgarijoje (+20,4 procentinio punkto), Rumunijoje (+19,4 procentinio punkto) ir Graikijoje (+18,5 procentinio punkto).
Ir atvirkščiai, mažiausi skirtumai užfiksuoti Airijoje (+0,5 procentinio punkto), Maltoje (+1,5 procentinio punkto) ir Kipre (+1,8 procentinio punkto).