Šalies gyventojai už suvartotą šilumą, elektros energiją ir karštą vandenį atseikėja didžiausią dalį savo pajamų, palyginti su kitais Europos Sąjungos piliečiais.Lietuvos gyventojai jau seniai gyvena energetiniame skurde, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.Kad premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kovoti su energetikų monopolijomis tėra žodžiai, liudija padidėję pradelsti gyventojų įsiskolinimai energetikos bendrovėms.
Tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą
Buvęs europarlamentaras Eugenijus Maldeikis teigia, kad terminas „energetinis skurdas“ Europoje atsirado palyginti neseniai, tačiau jo reikšmė Lietuvai akivaizdi. „Ir mūsų pajamų lygis, ir būsto kokybė, ir tarifų dydis rodo tendenciją, kad Lietuva turi labai gilią energetinio skurdo problemą“, – sako ekonomistas E.Maldeikis.
Pagal Didžiojoje Britanijoje įteisintą energetinio skurdo apibrėžimą, šio pobūdžio skurdas patiriamas, kai sąskaitoms už energiją išleidžiama daugiau nei 10 proc. gaunamų pajamų. „Eurofound“ atlikus pirmąjį ES piliečių gyvenimo kokybės tyrimą, Lietuvos gyventojai atsidūrė pačiame dugne. Sąskaitoms už šildymą, elektros energiją ir karštą vandenį, kurie ir sudaro energetinio skurdo pagrindą, mūsų šalies piliečiai energetikams atseikėja daugiau kaip 55 proc. savo gaunamų pajamų. Lietuva gerokai atsilikusi ne tik nuo palyginti šiltos Portugalijos (išlaidos sudaro 45 proc.), bet ir Estijos (32 proc.), Lenkijos (30 proc.) ir net Latvijos (25 proc.).
Kitąmet nuskurdins mažiau?
Kad lietuviai užima paskutinę vietą Europos energetinio skurdo lentelėje, liudija ir Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas, per kurį paaiškėjo, jog Vilniaus gyventojai už šildymą sumoka daugiau kaip pusę savo pajamų. Kad ir kaip žiūrėtume, Ignalinos AE turinčioje Lietuvoje už elektrą lietuviai moka brangiau nei estai ir latviai. Maža to, premjeras A.Kubilius gąsdina, kad nuo 2010 metų sausio 1 d. už elektrą mokėsime 8–10 centų daugiau.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Virgilijus Poderys, atsakydamas į „Valstiečių laikraščio“ klausimą, kiek brangs elektra po Naujųjų metų, guodžia žmones, esą elektra gyventojams (po Ignalinos AE uždarymo) gali kainuoti apie 60 centų už kilovatvalandę. „Todėl kol kas neblogas laimėjimas būtų, jeigu kaina tepakiltų iki 45–46 ct/ kWh“, – teigė V.Poderys.
Pigesnę energiją nulėmė ne VKEKK pastangos, o globalinė krizė, kurios metu pigo tiek dujos, tiek nafta.
Lengviau manipuliuoti nuskurdėliais
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis tikina, kad Europos Sąjunga siekia, jog gyventojų pajamos kuo mažiau būtų susietos su būtiniausių poreikių tenkinimu. „Jeigu žmonės maistui išleidžia daugiau kaip 30 proc. savo pajamų, tai tokią visuomenę galima vadinti skurstančia, – sakė B.Gruževskis. – Jei Lietuvoje apie 50 proc. pajamų išleidžiama energetiniams poreikiams, o dar 30 proc. maistui, tai žmonės gyvena faktiškai vergijos aplinkoje ir nėra laisvi.“
Jo teigimu, kai skurstančioje visuomenėje blogėja gyvenimo kokybė, tuo pačiu mažėja demokratijos garantijos. Tokiu būdu galima labai lengvai manipuliuoti gyventojų balsais ir nuostatomis, pavyzdžiui, padidinus energetinių išteklių tarifus arba sumažinus darbo užmokestį.
Iš mėnulio nukritęs ministras
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas „Valstiečių laikraščiui“ pripažino, kad iki šiol jam nėra tekę girdėti termino „energetinis skurdas“. Kad tokio pobūdžio skurdo lygis Lietuvoje katastrofi škai didelis, liudija keli veiksniai: vartotojų įsiskolinimas tiekėjams, energijos atjungimas arba baimė, kad namų ūkiui bus atjungtas energijos tiekimas, vartotojams mokamos priemokos (kompensacijos), o energetinį skurdą patiriančios šeimos bus priverstos nuolatos rinktis – mokėti už šildymą ar pavalgyti. Pradelsti gyventojų įsiskolinimai rugsėjį viršijo 1 mlrd. litų, iš jų nemaža dalis skolų teko energetikos įmonėms.
„Skirtingai nei Lietuvoje, daugelyje Europos šalių elektros energijos tiekėjui draudžiama atjungti socialiai pažeidžiamiems gyventojams elektrą už skolas, – sakė ekonomistas E.Maldeikis. – Tai ne pensininko, o aplinkybių problema, nes žmonės tiesiog neišgali apmokėti sąskaitų.“
Vyriausybė žarsto pažadus
Kaip mažinti energetinį skurdą, Vyriausybė turi visus įgaliojimus, bet krizės aplinkybėmis nesugebėjo pasinaudoti net vienu labai stipriu instrumentu. Premjero A.Kubiliaus pažadai pagal būsto renovavimo programą šiemet atnaujinti bent 500 daugiabučių namų ištirpo kaip pirmasis lapkričio sniegas, nes nebuvo atnaujintas nė vienas namas.
Panašiai pildosi ir pažadai kovoti su monopolininkais. „Premjero pastangos buvo matomos tik prieš Seimo rinkimus ir iš karto po jų, – sakė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. – Dabar tas ryžtas mažėja, nes A.Kubilius dėl nacionalinio susitarimo energetikos klausimais ėmė kalbėti tik su monopolininkų lobistais.“ A.Armanavičienės nuomone, tokiais veiksmais siekiama bet kokiais būdais išsaugoti savo rankose valdžią, nes be fi nansavimo šaltinių partijoms bus sunku laimėti rinkimus.
Politikai neperžengs interesų
Ekonomistas E.Maldeikis įsitikinęs, kad tik vedini visuomenės intereso politikai galėtų sumažinti energetinį skurdo lygį Lietuvoje. „Pirmiausia reikėtų peržiūrėti energijos kainas, įvedant vadinamuosius solidarumo tarifus, kai daugiau už energiją sumoka geriau gyvenantieji, taip kompensuodami skurstančių žmonių nepriemokas, – sakė E.Maldeikis. – Prancūzijoje yra specialūs fondai, iš kurių fi nansuojamos neapmokėtos sunkiau besiverčiančių žmonių sąskaitos.“
Tačiau drauge jis neabejoja, kad nesvarbu, kokie pokyčiai įvyktų valdančiojoje koalicijoje, valdžia vis tiek nesirūpins žmonėmis. „Ar į koaliciją įsitrauks Darbo partija, ar kita politinė jėga, kokybinio valstybės valdymo, socialinių sprendimų pokyčių neįvyks. Partijos negali peržengti tam tikrų interesų“, – sakė ekonomistas E.Maldeikis.
Vietoje epilogo
„Valstiečių laikraštis“ paprašė premjero atsakyti į keturis klausimus: kodėl Lietuvoje yra didžiausias energetinio skurdo lygis tarp ES valstybių, kodėl už benziną mokame brangiau nei latviai ir estai, nors turime „Mažeikių naftą“, kodėl už elektros energiją gyventojai moka brangiau nei mūsų kaimynai, nors turime Ignalinos AE, bei kodėl Lietuvoje už dujas gyventojai moka brangiau nei Latvija ar Estija, nors šių šalių politiniai santykiai su Rusija yra komplikuoti.
Nesulaukę atsakymo iš premjero, klausimus adresavome energetikos ministrui A.Sekmokui. „Už elektros energiją Lietuvos buitiniai vartotojai moka mažiau nei Latvijos ir beveik tiek pat, kiek Estijos“, – aiškino A.Sekmokas. Už gamtines dujas mūsų šalies vartotojai esą irgi moka mažiau nei latviai.
Kad tokie ministro teiginiai kelia pagrįstų abejonių, rodo nepriklausomų ekspertų statistika, skelbiama interneto svetainėje www.energy.eu. Visose srityse Lietuvoje šie energetiniai ištekliai yra brangiausi. Ministras A.Sekmokas pripažino tik tai, kad Lietuvoje brangiausi degalai. „Lietuvoje didesnė benzino kaina nei Latvijoje ir Estijoje yra dėl didesnio akcizo tarifo“, – teigė jis.
Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas:
Visiškai tikiu, kad lietuviai gyvena energetiniame skurde, nes už naftą ir dujas mokame beveik brangiausiai Europoje. Gerai, kad kol kas netrūksta lėšų kompensacijoms už šildymą, nes prieš porą mėnesių Vyriausybė papildomai skyrė apie 40 mln. Lt, kuriuos ir naudojame. Anksčiau jų pritrūkdavome. Juk su šilumos tiekėjais neprisiderėsi, o kokia bus situacija šių metų pabaigoje, sunku pasakyti, nes ji keičiasi kasdien ne į gerąją pusę.
Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas:
Vyriausybė nieko nedaro, nes sau į veną yra susileidusi dujininkų įkištą adatą. Kol ta dujininkų adata iš rankos nebus ištraukta, tol valdžia nieko nedarys. Užuot galvojusi, kaip paspartinti alternatyvių energijos šaltinių plėtrą, valdžia kalba apie atominę elektrinę. Apie ją gali kalbėti tik tas, kuris iš šios amžiaus aferos tikisi turėti naudos. Kodėl Ignalinos gyventojams šildymas kainuoja pigiau nei kitiems miestams? Nes ten šilumai gaminti naudojama biomasė, kurios įsivežti iš niekur nereikia. Jos Lietuvoje daugybė. Kalbėjau apie tai ir su Seimo pirmininke, ir su energetikos ministru, bet jie arba apsimeta kvailiais, arba nesuprasi, kas dedasi jų galvose.
Gediminas Stanišauskas
