Jo teigimu, parko statybas planuojama užbaigti iki 2030 metų, tuo metu Energetikos ministerijos lūkestį jį pastatyti iki 2028 metų jis vadina ambicingu.
„Kalbant apie statybos darbų pradžią, mes tikimės galutinius investicinius sprendimus priimti maždaug 2026–2027 metais, tai yra statybų pradžios datos. Esame pasiruošę pradėti dirbti iki 2030 metų“, – internetiniame seminare investuotojams antradienį sakė J. Rimavičius.
„Statybos darbų pabaiga iki 2028 metų yra ambicingas terminas. Mes jos visiškai neatmetame, bet tai ambicinga. Mūsų tikslas jį užbaigti iki 2030-ųjų“, – pridūrė „Ignitis grupės“ atstovas.
Apie tai, kad preliminariai laimėjo be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, liepą paskelbė pati „Ignitis grupė“. Jos įmonė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautine jūrinių vėjo parkų vystytoja „Ocean Winds“ už teisę vystyti parką valstybei pasiūlė 20 mln. eurų mokestį.
Oficialiai konkurso laimėtoją tikimasi paskelbti rugsėjo pradžioje.
Pasak J. Rimavičiaus, apytiksliais skaičiavimais, vėjo parko statybos galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų už megavatą (MW) – iš viso apie 2 mlrd. eurų. Anksčiau skelbta preliminari jo vertė buvo 1,8 mlrd. eurų.
„Kalbant apie pagrindinius statybų proceso iššūkius, jie yra tokie, kokie būdingi kitiems tokio tipo projektams – logistikos valdymas, patikimų tiekėjų, uosto pasiruošimo statybai, tinkamų žmonių užtikrinimas“, – kalbėjo J. Rimavičius.
„Ignitis grupei“ neketinant dalyvauti rudenį planuojamame antrajame vėjo parko vystymo su pagalba konkurse, grupės vadovas Darius Maikštėnas sako, jog dviejų projektų įgyvendinimas vienu metu sukeltų įtampą finansams.
„Dviejų jūrinio vėjo projektų įgyvendinimas tuo pačiu metu būtų sunkiai finansuojamas ir sukurtų įtampą mūsų finansinio sverto rodikliams“, – investuotojams antradienį sakė D. Maikštėnas.
Jis pakartojo, jog „Ignitis grupė“ siekia įgyvendinti du jūrinių vėjo parkų projektus – vieną Lietuvoje, kitą – bet kurioje „namų rinkoje“ (Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ar Lenkijoje – BNS), kurio komercinės veiklos pradžia būtų po 2030 metų.
„Abiejų Lietuvos jūrinio vėjo projektų komercinės veiklos pradžia numatyta iki 2030-ųjų. Dalyvavimas antrajame konkurse neatitinka mūsų strateginių tikslų. Turėjome specialiai pasirinkti vystyti projektus su skirtingomis komercinės veiklos pradžios datomis dėl kapitalo intensyvumo, kurio reikalauja jūrinio vėjo projektai“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
Rugpjūčio pradžioje „Ignitis grupė“ paskelbė, jog „Ignitis renewables“ su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) naujų rinkų fondu I sieks kartu dalyvauti artėjančiuose jūros vėjo parkų konkursuose Estijoje ir Latvijoje.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti rudenį – iki tol Energetikos ministerija su Europos Komisija turi suderinti valstybės skatinimo schemą.
