Kadangi „akivaizdu“, jog naujos Ignalinos AE projektas sužlugo, o suomiai nenori priimti Estijos į savąjį atominės jėgainės projektą, siekiant išvengti elektros energijos deficito 2015 – 2025 m. Estijai reikia pasistatyti nedidelę nuosavą AE, pareiškė Estijos akademikas Anto Raukas.
Estijos Mokslų akademijos akademikas, šalies Jūrų akademijos profesorius Anto Raukas ragina šalies vyriausybę statyti nedidelę Estijos poreikius atitinkančią atominę elektrinę ir taip sumažinti elektros energijos gamybą skalūnus deginančiose elektrinėse, skelbia Estijos dienraštis „Eesti Päevaleht“.
Dienraštyje paskelbtame straipsnyje A. Raukas teigia, kad šiuo metu būtų protinga pasistatyti nedidelę, 450 – 600 MW atominę jėgainę ir plėsti alternatyvių energijos šaltinių – vėjo energijos bei biokuro – gamybą. Jo teigimu prireikus vėliau būtų galima pasistatyti dar vieną nedidelę atominę elektrinę.
„Tik tai – realus apsirūpinimo energija Estijoje 2015 – 2025 m. sprendimas. Akivaizdu, kad Ignalinos branduolinis projektas sužlugo, o viltis, kad suomiai priims mus į savo atominės elektrinės projektą, labai nedidelė“, - tvirtina akademikas.
Jo teigimu geografiniu požiūriu Estijos atominė elektrinė turi būti arčiau vartotojų. Elektros energijos ir šilumos gamybą esą reikia plėtoti lygia greta, todėl pati naudingiausia vieta AE statyti būtų šalia Talino ar Maardu.
A. Rauko manymu atominę elektrinę taip pat galima statyti šalies šiaurės rytuose prie Silamiajės ar Narvos, arba kur nors tarp Paldiskio ir Talino. „Mums svarbiausias dalykas – kad netoliese būtų stambūs energijos vartotojai ir būtų galimybė naudoti šilumos energiją“, - sakė jis.
Akademiko skaičiavimais Estijai tinkama atominė elektrinė kainuotų apie 10,6 mlrd. kronų, tuo tarpu vėjo generatorių parko statyba atsieitų iki 50 mlrd. kronų. Nedidelė šiuolaikinė AE esą būtų labai patikima: tokia avarija, kokia įvyko Černobylyje, „mūsų dienomis yra absoliučiai neįmanoma“, tvirtina A. Raukas.
