Sezoninių darbų sezonas jau įsibėgėjo, tačiau Darbo birža kasdien sulaukia skambučių, ar nėra laisvų darbo vietų vasarai. Besikreipiančiųjų dauguma – ne studentai ar moksleiviai, o jų tėvai. Skirtingai nei ankstesniais metais, lietuvaičių užsienio darbdaviai išskėstomis rankomis nebelaukia. Daug didesnė tikimybė vasaros sezonui susirasti darbą – Lietuvos kurortuose ar pas ūkininkus.
Kaip teigė Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas, liepos pradžia kasmet išsiskiria tuo, kad užplūsta jaunimas, rankose jau turintis diplomus. Tik didžioji jų dalis registruojasi ne ieškodami darbo, o norėdami gauti sveikatos draudimą ir socialines garantijas.
„Visi besiregistruojantieji tvirtina, kad nori dirbti, bet patirtis rodo, kad dalies jų tikslas yra ne darbas, o socialinės garantijos ir sveikatos draudimas, mat rudenį kai kurie jų ir toliau tęsia mokslus“, – pastebi V. Trofimovas.
Baigusieji universitetus ar profesines mokyklas dažniausiai sezoninių darbų kratosi ir tikisi susirasti nuolatinę darbo vietą. Tuo labiau kad vasara tam palankus metas. Kai kurie darbdaviai mielai priima vaduoti atostogaujančius darbuotojus, o motyvuotus jaunuolius priima ir nuolatiniam darbui. Ieškantieji sezoninių darbų tuo pradėjo rūpintis dar tik baigiantis žiemai.
„Darbų sezoniškumas prasideda pavasarį, su atbundančia gamta. Tada darbuotojų aktyviai ieško žemės ūkio, miškininkystės sektoriai. Užsienio kompanijos darbuotojų taip pat pradeda dairytis vasario – balandžio mėnesiais“, – teigė Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius.
Į užsienį vykta savarankiškai
Tiesa, šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, birža mažai ką turi ką pasiūlyti norintiesiems padirbėti užsienyje. Daugiausia sezoninio darbo pasiūlymų gaunama iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Italijos, Švedijos bei Vokietijos. Paprastai sezoniniai darbai nereikalauja ypatingos specializacijos ar darbo patirties, dažniausiai pakanka anglų kalbos mokėjimo, išskyrus darbą aptarnavimo srityje (padavėjai, viešbučių administratoriai) ne angliškai kalbančiose šalyse – tokiu atveju gali būti reikalingas tos šalies kalbos mokėjimas.
Pastebima tendencija, kad pastaruoju metu sulaukiama ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių sezoninio darbo pasiūlymų, pavyzdžiui, gidams Norvegijoje (reikalingas geras Norvegijos ekonomikos, istorijos, geografijos, kultūros išmanymas bei labai geros užsienio kalbų žinios), stažuotojams EUROCONTROL būstinėje Briuselyje ir panašūs.
V. Trofimovo teigimu, daugelis Vakarų Europos valstybių išgyvena ne pačius geriausius laikus, daugelyje jų nedarbo lygis pasiekė neregėtas aukštumas, ypač tarp jaunimo. Kita vertus, jaunimas dažniausiai darbo užsienyje ieškosi savarankiškai, per įvairias agentūras ar universitetų programas. Didelė dalis vyksta pas užsienyje jau kurį laiką gyvenančius giminaičius ar artimuosius ir darbo ieškosi patys. Šiandien Darbo birža gali pasiūlyti tik sezoninius darbus vokiečių kalba kalbantiems asmenims viešbučių ir aptarnavimo srityje bet kokiame kurortiniame Vokietijos regione (virėjams, padavėjoms, kambarinėms, restorano ir virtuvės darbuotojams).
„Europos Sąjungos valstybėse itin aukštas nedarbo lygis, todėl šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, sezoninių darbo pasiūlymų užsienyje labai mažai. Tačiau šiais metais itin sparčiai auga Lietuvos darbo rinka, tarp jų – ir sezoninių darbų“, – pastebi V. Trofimovas.
Vasara statybose
Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė teigė, nors vasaros sezonas jau įsibėgėjęs, dar galima rasti sezoninių darbų. Mat Lietuvoje sezoniškumas priklauso ir nuo oro sąlygų. Šiais metais daugiausia darbų vasaros sezonui pasiūlė žemės ūkis ir statybų sektorius.
„Panevėžys yra žemės ūkio kraštas, tad daugiausia sezoninių darbų galima rasti šioje srityje. Taip pat ir statybų sektoriuje“, – sakė J. Grigalionienė.
Tiesa, statistiškai žemės ūkis šiemet per Darbo biržą įdarbino mažiau asmenų, mat ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dabar padienius darbininkus įdarbina ne pagal darbo sutartis, o kvitus. Žmogus, dirbantis pagal kvitą, nepraranda bedarbio statuso. Šį sezoną laikiniems darbams Panevėžio miškų urėdija priėmė 28 asmenis, Berčiūnų žemės ūkio bendrovė – 17, Ėriškių žemės ūkio bendrovė – 8, „Dembavos šiltnamiai“ – 21, taip pat nemažai žmonių įdarbino ir pavieniai ūkininkai. Apie atsigaunančią statybų rinką rodo ir tam tikri ženklai: net kelios Panevėžio įmonės įdarbino po keliasdešimt naujų darbuotojų, pavyzdžiui, „Panevėžio keliai“ – 39 darbuotojus, „Pastatų griovimas“ – 54, Statybos trestas – per 30, keletą mažesnių įmonių priėmė po kelis žmones.
„Reali situacija žemės ūkio sektoriuje neatsispindi, mat daugelis dabar darbuotojus gali įdarbinti pagal kvitus. Ne visi ieškosi per biržą. Tačiau matome, kad atsigauna statybų sektorius, daugelis įmonių priima ne tik specialistus, bet ir patirties dar neturinčius jaunuolius“, – pastebi J. Grigalionienė.
Šiuo metu galima įsidarbinti ir pagal viešųjų darbų programą. Darbininkų pageidauja seniūnijos, švietimo ar savivaldybės įstaigos, pavyzdžiui, padėti sutvarkyti aplinką ar naujiems mokslo metams paremontuoti klases. Iš viso pagal viešųjų darbų programą jau buvo įdarbinti 526 asmenys: daugiausia, net 69, įdarbino „Panevėžio specialus autotransportas“, Panevėžio socialinių paslaugų centras – 27, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras – 21, Bendruomenių rūmai – 18.
Nors viešieji darbai nekvalifikuoti ir nereikalaujantys specifinių įgūdžių, dažniausiai juos dirba ilgalaikiai bedarbiai, kurie daugiau kaip metus neranda darbo, arba jaunimas, bedarbio statusą turintis bent pusmetį.
„Esame paslaugų ir žemės ūkio miestas, tačiau darbo jaunimui kaip kurortai negalime pasiūlyti. Moksleiviams, neturintiems aštuoniolikos, įsidarbinti labai sunku. Todėl visada siūlome darbo ieškotis tėvų darbovietėse ar per pažįstamus“, – teigė J. Grigalionienė.
Darbo ieško tėvai
Panevėžio darbo biržos direktoriaus V. Trofimovo teigimu, dažnai būna taip, kad užsisėmimo vasarai dažniausiai ieško ne patys jaunuoliai, o jų tėvai.
„Didžiausia besidominčiųjų sezoniniais darbais grupė – tėveliai, kurie domisi, ar jų atžaloms neturime pasiūlyti darbo. Tačiau tai nėra blogai, dažnai jauni žmonės neturi patyrimo, kaip ieškotis darbo. Kita vertus, mūsų visų genuose yra užfiksuotas rūpestis vaikais: padėti jiems ir moksluose, ir susirandant pirmąjį darbą. Galbūt kai kurie tėvai vaikams nori parodyti, kad šie negali būti visą laiką jų išlaikytiniai“, – kalbėjo Panevėžio darbo biržos direktorius.
Jo teigimu, kuo anksčiau žmogus įsilieja į darbo rinką, tuo lengviau jam būna gyvenime. Jauni žmonės imlesni naujovėms, lanksčiau reaguoja į įvairias situacijas ir lengviau prisitaiko prie rinkos pokyčių.
„Jaunimas – pats geriausias dirvožemis. Mūsų misija yra ne tiek padėti jiems susirasti darbą, kiek duoti psichologinių žinių, išmokyti save pristatyti darbdaviui, motyvuoti, tada ir patys sugebės rasti darbą“, – teigė V. Trofimovas.
Kita didelė problema, kodėl jaunuoliai nenori dirbti, yra būtent atlygis. Gana dažnai iš darbdavių galima girdėti, kad jauni žmonės net neina dirbti, jeigu jiems siūlomas mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Darbo biržos direktoriaus teigimu, ir patys darbdaviai turi suvokti, kad kol nebus išspręstas darbo našumo ir atlyginimų klausimas, tol jie turės spręsti dilemą, kaip prisitraukti darbo jėgą.
„Šiuo metu situacija darbo rinkoje pasiekė prieškrizinį lygį, sparčiai auga ir eksportas. Darbdaviai privalo galvoti apie darbo našumą ir neišvengiamai kelti atlyginimus. Siūlydami minimalų atlygį jie žlugdo jaunų žmonių motyvaciją. Kita vertus, nereikia smerkti ir darbdavių, juk jau dvidešimt metų kalbame, kad Lietuvoje yra pigi darbo jėga“, – pastebi V. Trofimovas.
Lina DRANSEIKAITĖ
