Teisėsaugos ir verslo atstovai skambina pavojaus varpais, kad šiuo metu viešiesiems pirkimams Lietuvoje kaip niekad trūksta skaidrumo.
Korupcijos šešėlis labiausiai temdo informacinių technologijų, energetikos ir statybų sričių viešuosius pirkimus. Tuo tarpu už tai atsakingi asmenys tik gūžčioja pečiais ir svaidosi kritikos strėlėmis.
Antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją paskatino karti žalgiriečio verslininko Karleno Grdiljanco patirtis. K. Grdiljanco įmonei, kuri atstovauja užsienio vaikų žaidimų aikštelių kompanijai, niekaip nepavyksta laimėti viešųjų konkursų. Verslininko teigimu, tokia situacija darosi pavojinga ir pabodo, jisai ieško pagalbos. Žalgirietis įsitikinęs, kad viešųjų pirkimų konkursų sąlygos neretai iš anksto suderintos, sutartos, numatyti laimėtojai, o kiti dalyviai atlieka tik vaidmenį „tarp kitko“. Lietuvoje šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, jog konkurso laimėtojas aiškus dar jo net nepaskelbus.
„Nuo balandžio mėnesio esu dalyvavęs keturiuose viešuosiuose konkursuose. (...) Varėnos, Visagino, Jonavos savivaldybėse mano atstovaujama įmonė pagal pradinę apklausą laimėjo pirmą arba antrą vietą pagal kainą. (...) Tokių konkursų (vaikų žaidimų aikštelių įrengimų - ELTA) yra nedaug. Iš jų jau pusė laimėta vienos firmos. Viena firma, kuri nepateikė mažiausių kainų, visada laimi. Kaip galima negalvoti apie tai, kad pagal vieną katalogą, vieną patogią firmą yra pateikti techniniai reikalavimai ir pagal tai einama iki galo. Koks tu bebūtum geras, kokią kainą siūlytum, vis tiek nepapulsi, sugalvos ką padaryti“, - kalbėjo K. Grdiljancas.
Diskusijoje dalyvavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis sakė, kad nors viešųjų pirkimų procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, kuriame aiškiai išdėstytos nuostatos, principai bei kontrolės mechanizmai, tačiau teisėsaugininkai dažnai nepajėgūs įveikti korupcijos kliūčių.
„Dėl viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimų, susijusių su pareigūnų piktnaudžiavimu, Lietuvoje pradėta ir tiriama nemažai ikiteisminių tyrimų, kuriuos atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Kalbant apie skaidrumą, susiduriame su labai paprasta problema. Jeigu yra gaunama informacijos apie galimus piktnaudžiavimus iš anksto viešojo konkurso atlikimo metu, tai įstatymai leidžia pradėti tyrimus ir sekti, kontroliuoti tuos žmones, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, surinkti duomenis dėl galimo piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, papirkimo. Tada tokie tyrimai atliekami, surenkami įrodymai ir bylos perduodamos į teismą“, - aiškino G. Jasaitis.
Kita vertus, prokuroras pažymėjo, kad jeigu tokios informacijos iš anksto neturima, galima piktnaudžiavimo procedūra nekontroliuojama, vėliau neįmanoma surinkti jokių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas atliekant viešuosius pirkimus.
„Pati didžiausia teisėsaugos institucijų problema, kaip kontroliuoti viešojo pirkimo procedūrą, kad jinai būtų be piktnaudžiavimų. (...) Aišku, tų ikiteisminių tyrimų kiekis nėra toks, kad būtų galima kalbėti, jog jau įveikta korupcijos problema viešųjų pirkimų atveju, bet tiek, kiek teisėsauga gauna informacijos, tiek mes dirbame ir stengiamės“, - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus ragino kalbėti apie viešųjų pirkimų konkursų prevenciją. Anot jo, pirkimuose yra daug rizikos, kad nesąžiningi valstybės tarnautojai galėtų daryti tam tikrą įtaką. V. Rimkus teigė turintis informacijos, kad dažnai verslininkai, gavę konkurso sąlygas, žino, jog jos parengtos konkretiems paslaugos ar prekių tiekėjams.
„Kai jų (verslininkų - ELTA) klausi, kodėl nesinaudoji įstatymo suteiktomis galimybėmis skųsti, reikšti pretenzijas, jie sako, kad nenori tokiu būdu konkuruoti tarpusavyje, nes kitą sykį jie apskųs mūsų sprendimą. Pats verslas nėra iki galo suinteresuotas. (...) Kai inicijuojame, kad verslas tarpusavyje konkuruotų sąžiningai, jie nesutinka su tomis sąlygomis. Verslas nesutinka konkuruoti sąžiningai tarpusavyje. Jie suinteresuoti ieškoti apėjimų, kad gautų valstybinius užsakymus. Abi pusės yra neskaidrios, šiuo atveju ir konkurencija, įstatymo spragos, nedori valdininkai skatina korupciją“, - vardijo STT atstovas.
Diskusijos dalyviai pačiomis neskaidriausiomis Lietuvos ūkio sritimis įvardino informacines technologijas, energetiką ir statybas. Statybos ir intelektualiniai darbai yra sunkiausiai įvertinami. Anot jų, šiose srityse rengiant technines specifikacijas labiausiai galima daryti įtaką pirkimo rezultatams. Be to, viešųjų konkursų pažeidėjai atsiperka tik baudomis.
