Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų.
Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti. Renginyje dalyvavęs Norvegijos ambasadorius Leif Arne Ullandas savo kalboje džiaugėsi Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimu ir teigė, kad šalių partnerystės rezultatai yra atspirties taškas naujų projektų ir idėjų vystymui.
Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas 2009-2014 m. Lietuvai skiria 84 milijonų eurų paramą. Norvegijos įnašas sudaro apie 97 proc. šios sumos. Parama yra skirstoma į 14 programų, kurias įgyvendina Lietuvos institucijos su partneriais Norvegijoje.
Norvegijos ambasadorius Leif Arne Ulland (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pagrindinės paramos sritys yra aplinka ir klimato kaita, teisingumas, pilietinė visuomenė, visuomenės sveikata, tyrimai ir stipendijos, kultūros paveldas, žaliosios pramonės inovacijos ir kitos. Tai yra jau antrasis paramos etapas. Pirmojo etapo metu Lietuvai buvo skirta apie 64 milijonai eurų paramos, kurios didžioji dalis teko sveikatos apsaugos ir vaikų priežiūros sričiai.
Renginyje dalyvavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą naujienų portalui Balsas.lt sakė: „Norvegijos ir kitų partnerių paramą galima pavadinti nišine, nes ji užpildo tas nišas, kurių neužpildo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Nors Lietuva gauna labai didelę paramą iš ES – per mokestinį laikotarpį ji sudaro net 6 milijardus eurų (be paramos žemės ūkiui), bet esama reikalavimų, kuriuos turi atitikti remiamos sritys. Yra keletas sričių, kurios stokoja ES paramos dėmesio, tad tokia dvišalė parama, kurią teikia Norvegijos karalystė ar susitarimas su Lithenšteinu padeda tas nišas užpildyti“.
Norvegijos ambasados Lietuvoje vakaras Mažajame teatre (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Ministrės teigimu, įgyvendinta labai svarbūs projektai onkologinių ligų gydymo, kultūros paveldo ir kt srityse. „Nors atrodytų, kad šie projektai nedideli, bet yra labai svarbūs. Juk visi suprantame, kokia yra Pažaislio vienuolyno ar Liubavo malūno pridėtinė vertė. Svarbu, kad per šalių bendradarbiavimą stiprinamas nevyriausybinis sektorius, pilietinė visuomenė. Prie ribotų valstybės finansinių interesų galimybė skirti šias lėšas mums yra labai svarbi“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad nors finansinė parama nėra milžiniška, bet tinkamai juos panaudojus tam tikrose gyvenimo srityse matyti puikūs rezultatai.
Į klausimą, apie tai, ką tokia partnerystė duoda šalims, kurių paramos gavėja yra pati Lietuva ir tokia pat materialia bendradarbiavimo išraiška atsilyginti negali, I. Šimonytė sakė: „Nors Lietuva gauna daugiau nei pati materialiai gali duoti, patirties ir naujovių mes galime pasiūlyti. Ne paslaptis, kad šalys, kurios turi mažiau pinigų būna linkusios į naujoves, reformas ir išradingumą, kuris gali praversti ir šaliai partneriai, kuri turi daug pinigų, bet nesusimąsto apie kokius nors praktinius dalykus, kuriuos gali pritaikyti ir savo gyvenime. Juk jei vienas žmogus yra labiau išsilavinęs, o kitas mažiau – jų tarpusavio bendravimas duoda naudos abiems“.
Norvegijos ambasados Lietuvoje vakaras Mažajame teatre (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Vis dažniau viešumoje pasigirsta teiginių, kad Lietuva netrukus gyvens taip, kaip Skandinavijos šalys ir visi nepritekliai ir skylės biudžete bus tik slogi praeitis. Į klausimą, kada tie laikai ateis, ministrė atsakė: „Tai labai priklauso nuo mūsų pačių. Jei nori ką nors pasiekti ir žinai, kad kažkuri šalis jau yra tai pasiekusi, tuomet reikia mokytis iš tos šalies, žiūrėti, ką ji darė ir bandyti tai pritaikyti sau. Niekam ne paslaptis, kad Skandinavija yra pasiekusi labai didelius mokesčius, bet ir daug kitų dalykų – didelę socialinę sanglaudą visuomenėje, „švarias rankas“ – minimalią korupciją, skaidrią vyriausybės veiklą. Savaime pas mus jokia Skandinavija neateis, bet viskas realu turint noro. Nežinau, ar žmonės norėtų mokytis mokesčių iš Skandinavijos, bet mokytis visą apimančios patirties tikrai verta.“
Ministrė teigė, kad mentalinis lietuvių orientavimasis į Šiaurės šalis, kaip į tam tikrą viešojo gyvenimo ir ekonominę kultūrą yra pozityvus dalykas: „Geresnio orientyro nežinau, bet tikrai nebus taip, kad labai norint ir nieko nedarant, kas nors ims ir nutiks – tik labai norint ir daug darant. Juk pati Švedija prieš kelis dešimtmečius tikrai nebuvo labai turtinga šalis, bet iš jų patirties galima daug išmokti, kaip tokia šalimi galima tapti“.
Renginyje diskutuota apie Lietuvos ir Norvegijos santykius bei Norvegijos įnašą į socialinės ir ekonominės nelygybės Europoje mažinimą. Vakaro metu pristatyta fotografo Tomo Griškevičiaus nuotraukų parodoje „Norvegijos ir EEE parama-Lietuvos vaikams“, svečiai pakviesti į Henriko Ibseno spektaklį „Helgelando karžygiai“ (rež. R. Cicėnas).
