„Galvojant apie tai, kodėl valstybės skola tapo problema, ypač pastaruoju metu, verta pasižiūrėti į visas ES valstybes. Galios valstybės yra tos, kurios kaupė perteklines pajamas. Pavyzdžiui, Estija, kurią krizė palietė taip pat, kaip mus, neturi jokios valstybės skolos“, – pirmadienį pasakojo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Lietuva, nors ir turėjo perteklinių pajamų, ūkis “kaito", viskas buvo išleidžiama. Mes ne tik nebuvome sukaupę pajamų, bet ir iš karto išryškėjo didelis atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų.
Tuomet pagrindiniai biudžeto išlaikytojai buvo statybos pramonė, bankai ir apdirbamoji pramonė. Pastaroji buvo ir išliko svarbi mokesčių mokėtoja, tačiau pirmieji du sektoriai krito po penkiasdešimt procentų. Pasak I. Šimonytės, poveikis biudžeto pajamoms irgi buvo tokio paties masto.
Taip pat dalį išlaidų padidino 2007-2008 metais priimti sprendimai, kurie, iš esmės, anot I. Šimonytės, nebuvo blogi – motinystės pašalpų didinimas, pensijų didininimas ir pan. “Vis dėlto tada, kai žlugo finansų rinkos ir tapo aišku, kad ekonomikos nusileidimas bus kietas ir skaudus, tinkami sprendimai nebuvo priimti", – sakė ministrė.
