Internete galima rasti ne vieną Pakistano, Indijos ar Lietuvos bendrovę, rekomenduojančią Lietuvą kaip šalį, siūlančią patrauklias sąlygas verslui kurti.
„Imigracija į Lietuvą tampa populiari tarp įvairių šalių, ypač tarp Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narių, nes tai pigus, paprastas ir greitas būdas patekti į Europos Sąjungą (ES), laisvai keliauti po Šengeno šalis (...). Populiariausias ir lengviausias būdas imigracijai į ES – gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įsteigus čia bendrovę arba nusiperkant bendrovę Lietuvoje“, – rašoma Pakistane įsikūrusios šias paslaugos teikiančios bendrovės puslapyje.
Ne vieną panašų pasiūlymą galima rasti ir Lietuvoje registruotų bendrovių internetiniuose puslapiuose: reklamuojami nedideli mokesčiai valstybei bei tai, kad nereikalaujama anglų kalbos egzamino, nereikalaujama būti Lietuvoje.
Vilniaus apskrites vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos vadovas Gintaras Bagužis teigia, kad valdyba pastebi tokio pobūdžio migrantų aktyvumą, tačiau pabrėžia, kad jie yra pakankamai griežtai kontroliuojami.
„Tų įmonių yra ne viena – matome tendencijas, kad gyvenantieji Lietuvoje užsiima tokia veikla – tarpininkauja suteikiant leidimą laikinai gyventi, parduoda įmones, kviečia studentus. Tuos procesus stebime ir esame nustatę tokius reikalavimus – pirmiausia, prašome verslo planų, o po pusės metų kviečiame į pokalbį“, – kalbėjo G.Bagužis.
Jo duomenimis, Vilniaus valdyboje per praėjusius penkis mėnesius panaikinta daugiau kaip 200 leidimų gyventi šalyje.
„Taigi, jeigu tie žmonės atvažiuoja ir galvoja, kad paprastai gaus leidimą gyventi ir galės nieko nedaryti, tai labai klysta, nes yra didelė kontrolė“, – tvirtino pareigūnas.
Jis skaičiuoja, kad per metus Lietuvoje bendrovę įsteigęs užsienietis sumoka mažiausiai 10–12 tūkst. litų. Dėl šios priežasties Šengeno zonos valstybėse tokie migrantai yra gana laukiami.
„Leidimų gyventi tendencijos yra tokios, kad visos tos šalys, ypač ES, beveik konkuruoja, kas daugiau užsieniečių prisikvies: man yra tekę bendrauti su Slovakija, tai jie viską daro, kad tokių užsieniečių būtų daugiau, kad atvažiuotų, kad mokėtų mokesčius, būtų nauda valstybei. (...) Šiai dienai kiekvienas verslininkas turi sumokėti mažiausiai 6 tūkst. litų mokesčių. Ar tai daug, ar mažai, jau yra politinis klausimas. Bet užsienietis, sumokėjęs 6 tūkst. litų, jau yra pageidaujamas Lietuvoje“, – sako G.Bagužis.
Vilniaus migracijos valdyba yra suskaičiavusi, kad mokesčių suma, kurią Lietuvoje sumoka užsieniečiai, kasmet didėja. Sostinėje ir Vilniaus rajone dirbančių užsieniečių mokamų mokesčių suma, skaičiuojant nuo uždarbio minimumo, 2011 metais siekė beveik 8 mln. litų, 2012 metais – beveik 15 mln. litų, o 2013 metais – 20,6 mln. litų.
