Bankininkams aprodė ūkius
„Prieš 10 metų bankams žemės ūkis buvo rizikingiausia šaka. Bet pamažu situacija keitėsi, daugėjo žemdirbiams išduodamų paskolų, gerėjo kreditavimo sąlygos“, – pastebėjo J.Kraujelis. Kad kreditų teikėjai savo akimis pamatytų, kokią pažangą padarė žemės ūkis, jiems organizuojamos kelionės į ūkius. Kaip svarbu kredito įstaigų darbuotojams susipažinti, kuo verčiasi žemdirbiai, galėtų iliustruoti anekdotinė istorija, prieš keliolika metų nutikusi vienam ūkininkui. Limuzinų veislės mėsinių galvijų įsigijusiam vyrui teko aiškinti bankininkams ir draudikams, kad limuzinai – ne prabangūs automobiliai, o mėsiniai galvijai. Kad tokių kuriozų nebūtų, finansinių institucijų atstovai kviečiami į ūkius.
Birželio viduryje 9 bankų ir 6 kredito unijų darbuotojai, mokslo bei mokymo įstaigų atstovai lankėsi Panevėžio rajone. Seminarą ,,Investicijų į tradicines ir naujas žemės ūkio šakas patirtis ir perspektyvos“ organizavo Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Seminaro dalyviai susipažino su Ėriškių žemės ūkio bendrove, Upytės eksperimentiniu ūkiu, žemės ūkio kooperatyvu „Ėriškių pienas“.
Aktyviau skolinosi ūkininkai
Per pastarąjį dešimtmetį šalies žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai, pasinaudoję Europos Sąjungos parama, daug investavo į naują techniką, šiuolaikiškas technologijas, statė ir rekonstravo gamybinius pastatus. Dažnas ūkis neišsivertė be paskolų. Modernizavimas ūkiuose nesustojo ir sumažėjus investicinei europinei paramai.
Pasak J.Kraujelio, pernai komerciniai bankai ir kredito unijos 4 094 ūkiams suteikė 665,7 mln. litų paskolų. Palyginti su 2011 m., paskolas paėmusių ūkių skaičius išaugo maždaug trečdaliu, o suteiktų kreditų suma padidėjo 108 mln. litų, arba 17 proc. Pernai ūkiai aktyviau skolinosi nei 2008-aisiais, tačiau paimtų kreditų suma buvo maždaug 27 proc. mažesnė nei iki krizės.
2012 m. ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės daugiau skolinosi iš bankų (60,3 proc. paskolų) nei iš kredito unijų (39,7 proc. paskolų). Ūkininkams buvo suteikta apie 454 mln. litų paskolų, arba daugiau nei 68 proc. visų žemės ūkiui suteiktų paskolų. O žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės pasiėmė daugiau kaip 211 mln. litų paskolų. Pernai iš kredito įstaigų daugiau skolinosi ūkininkų nei žemės ūkio bendrovių, tačiau jos ėmė kur kas didesnes sumas: viena bendrovė – vidutiniškai 825 tūkst. litų, o ūkininkas – vidutiniškai 118 tūkst. litų paskolų.
„Mes daug investuojame į modernią techniką ir šiuolaikiškas technologijas, tad be paskolų niekaip neišsiverčiame. Bankai pinigų lengvai nedalija, bet problemų neturėjome“, – sakė apie 3 000 ha žemės dirbančios Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis. Skolintis iš kredito įstaigų vengia kooperatyvas „Ėriškių pienas“. Ėriškiečiai turi pieno perdirbimo cechą, kuriame gamina 9 pavadinimų natūralius pieno produktus. „Kurtis pradėjome nuo nulio ir pirmiausia pirkome šluotą ir kibirą, tačiau skolintis neskubėjome. Kiek išgalime, verčiamės savo lėšomis, skolinamės iš kooperatyvo narių. Prieš kiek laiko bandėme skolintis iš kredito unijos, tačiau dėl didelių palūkanų paskolos atsisakėme. Nedaug buvome pasiskolinę iš bankų“, – pasakojo pieno gamintojų kooperatyvo vadovas Povilas Nemanis.
Atsargiai vertina naujus verslus
Bankininkai nūnai palankiau žiūri į tradicinę žemdirbystę, o naujas veiklas kaime vertina gana atsargiai. Alternatyvių verslų projektams garantijas suteikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pasak šios finansų įstaigos direktorės Danguolės Čukauskienės, pernai kaimo vietovėse aktyviau nei ankstesniais metais kūrėsi alternatyvūs verslai – daugiausia biokuro, medienos perdirbimo, medžio anglių gamybos įmonės. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms kaime suteikta 36 proc. visų 2012 m. suteiktų garantijų, jų suma išaugo beveik penktadaliu. Iš viso pernai kreditams buvo suteikta garantijų už 91,5 mln. litų.
Alternatyvūs verslai sudomino ir augalininkyste besiverčiančią Ėriškių žemės ūkio bendrovę: 2010 m. ji investavo į biokuro granulių gamybos įrangą. Ceche per metus pagaminama apie 3,6 tūkst. tonų šiaudų granulių. Pasak G.Giedraičio, bankininkams šis verslas pasirodė perspektyvus. „Nelygu koks alternatyvus verslas. Galime pridrožti daug medinių šaukštų, bet ar iš to pragyvensime?“ – samprotavo J.Kraujelis. Anot jo, verta būtų pagalvoti apie humuso gamybą, biodujų jėgainių statybas.
Javų bei linų sėklininkystę ir perspektyvių pieninių bei mėsinių galvijų veislininkystę plėtojančio Upytės eksperimentinio ūkio bandymų laukuose mokslininkai jau ne vienus metus augina pluoštines kanapes, kurias pagaliau leista auginti ir Lietuvos žemdirbiams. „Auginti galėsime, tačiau ar turėsime kam parduoti?“ – svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas. Dar vienas rimtas klausimas: kaip bus nuimamas pluoštinių kanapių derlius?
