Dainius Kreivys sako, kad fiziškai baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tačiau Lietuvai ja neprekiaujant tokiu pat jos kiekiu suprekiaujama Latvijoje, kuri importuoja elektrą iš Rusijos.
„Paskutiniai duomenys rodo, kad 50 proc. visos elektros, o tai sudaro 77 mln. kilovatvalandžių, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo, antra tiek – iš Rusijos. Lygiai tiek pat suprekiaujama Latvijos biržoje. Ta elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per mūsų sieną atiteka į Lietuvą, kadangi pas mus yra didžiulis elektros deficitas, mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame“, – sakė D. Kreivys trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kur svarstytos Astravo AE keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pasak ministro, 77 mln. kilovatvalandžių į Lietuvą pateko per pastarąsias 10 dienų, kai Astravo jėgainė dirbo stabiliai.
D. Kreivys sakė, kad šie duomenys yra labai tikslūs, tačiau jis nedetalizavo jų gavimo būdo: „Tai sisteminiai operatoriaus duomenys ir jie nėra vieši. Jeigu tą informaciją skleisime, ateityje tų duomenų nebus“.
„Pinigais išvertus yra beveik 4 mln. eurų, jeigu ir toliau taip tęstųsi, per metus bus 120 mln. eurų. Tiek bus sumokėta Astravo tolimesnei statybai, todėl tam svarbu užkirsti kelią, kad Astravo AE antras, o galbūt ateityje ir trečias blokas nebūtų finansuojami“, – tvirtino ministras.
NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas skaičiuoja, kad baltarusiška elektra sudaro apie 12 proc. viso Lietuvoje suvartojamo elektros kiekio.
„Dabartiniame visame Lietuvos suvartojamos elektros balanse apie 12 proc. yra baltarusiška arba Astrave pagaminta elektra – tai per mėnesį 11 mln. eurų. Galima sakyti, kad vartotojai moka už Astravo elektrinę“, – komentavo jis.
Pasak D. Kreivio, tai, kad turimi tikslūs duomenys, kiek Astrave pagamintos elektros patenka į Lietuvą, yra didžiulis proveržis.
„Tada buvo ekspertiniai skaičiavimai VERT-o, pagal kuriuos (tarnyba – BNS) nepatvirtino metodikos. Tie ekspertiniai skaičiavimai pasitvirtino ir dabar turime faktą“, – kalbėjo ministras.
Šiuos faktus, anot D. Kreivio, planuojama padėti ant derybų stalo su Latvija bei Estija kaip įrodymą, kad pernai parengta trišalė prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika, kurios nepatvirtino Lietuva, yra prasta, tuo metu Lietuvos vis dar pripažįstama 2018 metų metodika būtų užtikrinusi, kad Astravo elektra nepatektų į regioną.
„Dėsime naują realybę ant stalo ir klausime, kaip tai atitinka jų politinius įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
D. Kreivys nurodė, kad tęsiant derybas su Latvija ir Estija dėl metodikos, vasario antroje pusėje bus pristatyta Lietuvos pozicija: „Pirminius skaičius jau išsakėme. Sutarėm, kad Lietuva grįš į derybas su savo mandatu po vasario 15 dienos“.
Pasak jo, iki vasario pabaigos ministerija pateiks priemonių, kaip sustabdyti baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvą, planą. D. Kreivio teigimu, šjame bus numatyti tik ekonominiai, o ne diplomatiniai veiksmai.
„Mūsų tikslas yra derybos ir sutartis dėl trišalės metodikos, nes Baltijos šalių vienybė yra svarbi“, – pabrėžė jis.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad kelias Astravo elektrai patekti į Lietuvą nebuvo užkirstas dėl teorinių modeliavimų, kurie nepasitvirtino jėgainei pradėjus veikti.
„Pradėjus veikti Astravo elektrinei, atsirado nebe teoriniai modeliavimai, o realūs faktai. Ar buvo visos galimos landos užkardytos, yra kitas klausimas. Kol nebuvo faktinio veikimo, buvo tik spėlionės ir ekspertų nuomonės“, – po posėdžio komentavo jis.
D. Kreivys sako kol kas neieškosiąs kaltųjų dėl to, kad Astravo AE elektra patenka į Lietuvą, nors pagal „antiastravinį“ įstatymą Lietuva negali jos įsileisti.
„Kas kaltas, paieškosime vėliau, dabar – ką daryti, nes turime naują realybę, kuri yra kitokia negu buvo įsivaizduojama“, – pridūrė jis.
Energetikos ministerija pranešė, jog „Litgrid“ duomenimis, sausio 1-18 dienoms į Lietuvą pateko 33 mln. kWh baltarusiškos elektros – tai sudarė 17,5 proc. viso per „Nord Pool Spot“ Latvijos prekybos zonoje su Rusija suprekiauto ir iš Baltarusijos atitekėjusio kiekio, tuo metu sausio 21 dieną Astravo AE atnaujinus darbą, per 10 dienų baltarusiškos elektros importas į Lietuvą išaugo iki 71 mln. kWh ir tai sudarė jau 50 proc. Latvijoje suprekiauto kiekio.
Šis baltarusiškos kilmės elektros eksportas į Lietuvą biržos Latvijos zonoje apskaitomas kaip „rusiška“ elektra, teigia ministerija.
Pasak „Litgrid“, iš Latvijos importuotas ir į Lietuvą patekęs rusiškos elektros kiekis atitinka per Latvijos-Lietuvos ir Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvius patenkančio fizinio srauto sumą. Kitaip tariant, Rusija nusiperka Baltarusijos elektrą, suprekiauja ja Latvijoje, Lietuva ją importuoja ir suvartoja didelę dalį elektros, patekusios į šalį iš Baltarusijos.
Pasak D. Kreivio, smarkiai išaugę elektros srautai iš kontinentinės Rusijos bei Baltarusijos kelia grėsmę Baltijos šalių elektros energetikos sistemų adekvatumui, įsipareigojimams plėsti elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui.
