Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sakė, kad šiuo metu situacija naftos rinkoje yra sudėtinga.
„Naftos kaina pastaruoju metu augo. Todėl didėja degalų kainos, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tačiau Lenkijoje nuo vasario mėnesio degalų kaina bus mažesnė, nes mažės pridėtinės vertės mokestis (PVM). O pas mus ji gali dar daugiau pakilti, jeigu augs ir naftos kaina.
Todėl Lenkija mūsų gyventojams galės pasiūlyti ne vieną prekę, bet visą jų komplektą. Ten nuvykę žmonės galės nusipirkti ne tik pigesnės mėsos, dešros, vaistų bet ir pigesnių degalų. Net jeigu degalai ten bus vos keliais centais pigesni, bet žmonės vis tiek juos ten pirks“, – sakė degalinių atstovas.
Anot V. Šukio, panašių situacijų galime pamatyti ir kitų šalių kaimynystėje.
„Pavyzdžiui, vokiečiai važiuoja pirkti degalų į Čekiją. Anksčiau daug degalų lietuviai parsiveždavo iš Kaliningrado ir Baltarusijos.
Degalų jie nusipirkdavo ne tik sau, bet nusipirkę dar perparduodavo kitiems. Dabar šių šalių sienos užkardytos. Tačiau jau netrukus lietuviai galės nusitaikyti į kitą pigesnių degalų šalį – Lenkiją“, – prognozavo V. Šukys.
Pasak jo, prieš savaitę degalinių atstovai kartu su vežėjų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas dėl skubaus degalų kainų mažinimo priemonių taikymo, tačiau atsakymo dar negavo.
„Prašome mažinti akcizus dyzelinui arba sumažinti tarifą degalams nuo 21 proc. iki 8 proc.“ – sakė V. Šukys.
Degalinės praras klientus, tačiau PVM siūlo nemažinti
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pripažino, kad Lietuvos degalinės nuo vasario gali patirti papildomų sunkumų.
„Daugiausiai jos praras tuos klientus, kurie gyvena arčiausiai Lenkijos sienos. Trumpuoju laikotarpiu nukentės mūsų biudžetas. Tačiau ilguoju laikotarpiu – ne. Abejoju Lenkijos galimybėmis ilgą laiką išlaikyti žemą PVM. Jis sudaro didžiąją dalį biudžeto pajamų. Tad sumažinus PVM, sumažės ir Lenkijos biudžetas.
O šiais metais finansų rinkos pradės griežčiau vertinti euro zonos šalių finansus. Tos šalys, kurios neatsakingai elgsis su savo biudžetu, bus baudžiamos per brangesnį skolinimąsi finansų rinkose. Tad tikėtina, kad po metų Lenkija grąžins PVM į buvusį dydį“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, todėl ir Lietuvoje nereiktų mažinti PVM degalams.
„Pavyzdžiui jeigu sumažintume PVM iki 5 proc. ir tuo metu Rusija užpultų Ukrainą ir naftos kaina pakiltų, PVM neatneštų jokios naudos, nes degalų kainos vis tiek augtų. Tad PVM mažinimas yra žaidimas su ugnimi.
Tad mažinti PVM nereikėtų. Vietoje to valstybė galėtų dalį degalų kainos kompensuoti degalinėms. Tačiau tai irgi reikš, kad mums reikės daugiau skolintis, tad bet kuriuo atveju neišvengtume neigiamų pasekmių“, – svarstė A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, energetinių išteklių brangimas reiškia ir prekių ir paslaugų kainų didėjimą, tačiau tai pamatysime ne iš karto, o po tam tikro laiko.
Brangs degalai – didės ir prekių kainos
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba priminė, kad apie prekių pervežimo brangimą vežėjai kalbėjo dar pernai.
„Į tai atkreipėme dėmesį, kai buvo svarstoma didinti akcizus degalams. Šiuo metu pervežimų kainos yra padidėjusios dėl brangstančių degalų. Labai tikėtina, kad jos gali dar didėti, nes nuo vasario įsigalioja nauji Mobilumo paketo reikalavimai, pagal kuriuos vilkikai turės būti grąžinami į registracijos šalį kas 8 savaites. Tai dar labiau didins pervežimo išlaidas, bus sunaudojama daugiau degalų.
Tikėtina, kad vis daugiau vežėjų, kurie veža krovinius į užsienio šalis, degalus pilsis Lenkijoje ar kitose šalyse, kur jie yra pigesni nei Lietuvoje. Visgi ar tai darys absoliuti dauguma transporto sektoriaus dalyvių – sudėtinga pasakyti. Pavyzdžiui, vidinius pervežimus atliekančios įmonės ne visada turi galimybę išvykti už Lietuvos ribų“, – pastebėjo asociacijos atstovas.
Anot jo, transporto ir logistikos įmonių veiklos specifika lemia tai, kad šis verslas pajamas generuoja iš centais apmokestinamų nuvažiuojamų kilometrų, pervežant krovinius po Lietuvos ir užsienio rinkas.
„Jei komandiruotė būna sėkminga, vienas vilkikas gali uždirti 500 eurų ir daugiau, o jei nutinka nenumatytos aplinkybės, dėl kurių patiriamos išlaidos, toks vilkikas gali dirbti nuostolingai pusmetį, metus ar net kelerius.
Pavyzdžiui, jei Europoje užsakymas pristatomas sėkmingai, šiuo metu už 1 kilometrą nuvežto krovinio Europos keliais klientai moka 1,05-1,10 eurų. Šis verslas yra gan rizikingas finansine prasme – vežėjas gali „pradirbti“ ir turėti didžiulį minusą. Tokia atsiskaitymų sistema yra nusistovėjusi per daugybę metų ir tai yra vienintelis pervežimo kainos apskaičiavimo būdas, kuriuo naudojasi logistikos įmonės ir krovinių savininkai. Transporto sektoriaus specifika lemia tai, kad nėra kitokios atsiskaitymo sistemos“, – komentavo A. Burba.
Pasak jo, vežėjams nėra galimybės taikyti fiksuotą paslaugos įkainį.
„Tad savo paslaugas įkainojame pagal nuvažiuotų kilometrų kiekį, o vieno kilometro įkainis susideda iš kelių dalių – paslaugų įkainių ir kitų kaštų, kurie perskaičiuojami vienam kilometrui.
Vienas kilometras vėžėjams atsieina 1,05-1,10 euro. Degalai sudaro trečdalį šios sumos – 0,34 euro“, – skaičiavo A. Burba.
