Tauragės turguose mažėja šviežios kiaulienos pasiūla, uždaromi mėsa prekiavę kioskai, nes vietiniai ūkininkai augina mažiau kiaulių. Kalbinami „Tauragės kurjerio“ jie sakė ketinantys šio nuostolingo verslo atsisakyti.
Europos Sąjunga neremia
Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė sakė, kad kiaulių augintojai pateko į krizę dėl labai išaugusių auginimo išlaidų ir mažų supirkimo kainų. Viskas brango: pašeliai, grūdai, pašarai, vaistai, vitaminai, elektra, kuras, o už kilogramą gyvojo svorio mokami maždaug 5 litai, nors mėsos kainos parduotuvėse nuolat kyla.
Bet kiaulių augintojai dėl tokių kainų imtis protesto akcijų nė nežada, nes jos nepadėtų, mat supirkėjai dar pigiau gali įsigyti lenkiškos kiaulienos. Kokiu būdu lenkai sugeba nukonkuruoti didelę kiaulių auginimo patirtį turinčius lietuvius? Visų pirma tuo, kad augina jas dideliuose kompleksuose, ir todėl, kad šios šalies kiaulių augintojus remia Europos Sąjunga. Lietuva išmokų už kiaulių auginimą neišsiderėjo.
Kiaulių apskaitos nėra, todėl neaišku, kaip mažėja jų auginimas. Neoficialiomis žiniomis, kiaulių skaičių mažina didesnių ir specializuotų ūkių savininkai, visiškai atsisako jų auginimo nemažai smulkių ūkininkų, nes šių gyvulių nebeapsimoka auginti net savo reikmėms.
Pasak Kaimo reikalų skyriaus vedėjos, šiokių tokių vilčių kiaulininkystei atsigauti teikia tai, kad Rusijoje panaikinus draudimus lenkai vis daugiau kiaulienos eksportuoja šalį, turinčią labai didelę rinką. Ji svarstė, kad galbūt Lietuvos mėsos perdirbėjai bus priversti tartis ir su vietiniais kiaulių augintojais, didinti supirkimo kainas.
Viena kiaulė - 100 litų nuostolis
Stambiausios rajone kiaulių fermos savininkas Antanas Rutkauskas, laikęs maždaug 300 kiaulių, planavo jų skaičių didinti iki 4000, dabar beturi 30. Žada kiaulių nebauginti, viskam pabrangus ši veikla pasidarė nuostolinga. Rutkauskams lengviau nei kitiems buvo tvarkytis kiaulių ūkyje, nes turi per 50 ha nuosavos žemės, užsiaugina grūdų pašarams, abu yra veterinarai.
A.Rutkauskas, paklaustas, ką ketina auginti naujame, erdviame tvarte, su nuoskauda atsakė:
- Kadangi lietuviškų kiaulių niekam nereikia, auginsiu žvirblius.
Ūkininkas skaičiavo:
- Kai supirkėjai moka penkis litus už kilogramą gyvo svorio, ūkininkas, paauginęs ir pardavęs 100 kilogramų kiaulę, patiria 100 litų nuostolį. Šeši litai už kilogramą – tik savikaina. Ūkininkus tenkintų septyni, septyni su puse lito, - ir pridūrė, kad tolimesniam laikui atidės naujojo tvarto įrengimą, nepradės senojo tvarto rekonstrukcijos, kaip buvo ketinęs, tačiau kol kas neskubės šių pastatų pritaikyti kitoms reikmėms, palūkės, kuria linkme reikalai suksis.
Jei supirkimo kainos kils, A.Rutkauskas vėl augins kiaules. Su didelėmis viltimis plėtę kiaulininkystės ūkį Rutkauskai džiaugiasi bent tuo, kad „neįlindo“ į bankus, nepasinaudojo ES parama, kitaip tris vaikus auginančiai šeimai šiandien būtų riesta.
Pasak A.Rutkausko, galbūt ateityje bus pelninga ekologinė kiaulininkystė. Kiaulę galima užauginti ir per pusmetį, ir per tris mėnesius, bet skirsis natūraliais pašarais šertos ir su skatinamaisiais priedais augintų kiaulių mėsos kokybė, todėl turėtų skirtis ir kaina.
Atsisakys ir parduotuvės
Didėjančių kainų šuoras iš rinkos stumia ir pačius apdairiausius kiaulių augintojus, kurie turi žemės, užsiaugina grūdų pašarams, patys skerdžia ir nuosavoje parduotuvėje parduoda kiaulieną. Tauruose gyvenantys ūkininkai Danutė ir Algis Knatauskai, diplomuoti agronomai, po keletą kiaulių parduoti užaugindavo ir tarybiniais metais. Taip šiek tiek pinigų prasimanydavo daugelis žemdirbių, žemės ūkio specialistų ir net kai kurie miestelėnai. Nelikus kolūkių ir tarybinių ūkių Knatauskai liko be darbo ir ėmėsi kiaulininkystės. Laikydavo iki 200 kiaulių. Tauragėje, Vytauto gatvėje, įsirengė nuosavą parduotuvę.
- Nuosava parduotuvė buvo mūsų išsigelbėjimas. Patys užsiaugindavome paršelių, iš savo grūdų gaminomės pašarus, bet viskam brangstant įsitikinome, kad grūdus verčiau parduoti, o ne kiaulėms šerti. Užauginsime likusius keturiasdešimt paršelių ir su kiaulininkyste baigsime, ir parduotuvę ketiname parduoti, - pasakojo D.Knatauskienė.
Ūkininkė sakė, kad augins grūdines kultūras, šiemet apsėjo 20 hektarų.
Jovita STRIKAITIENĖ
