Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų be Europos Sąjungos paramos, pirmadienį pranešė ministerija ir valstybių kelių valdytoja „Via Lietuva“.
„Siekiamybė, kad kelių fondas kiekvienais metais prasidėtų nuo 400 ar truputį daugiau nei 400 mln. eurų ir su Kelių priežiūros programa turėtų apie milijardą eurų“, – pirmadienį prie Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto kalbėjo ministras Eugenijus Sabutis.
Jo teigimu, tai būtų pakankamas finansavimas, tačiau „idealiu atveju“ turėtų būti 1–2 mlrd. eurų.
„Jeigu mes nieko nedarysime, mes ne tik nieko nepagerinsime, kiekvienais metais kelių būklė tik blogės“, – pažymėjo E. Sabutis.
Daugiausia – iki 200 mln. eurų – į fondą tikimasi surinkti iš kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kuris pakeis dabartines vinjetes. Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą.
Dar apie 100 mln. eurų fondas galėtų skolintis.
Ministro E. Sabučio teigimu, planuojama, kad fondas pradės veikti nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos, tačiau kol kas neveikiant naujajai e. tollingo sistemai, lėšų iš šio šaltinio pradžioje fonde nebus.
„Tačiau tikrai ne visos eilutės, kurios yra surašytos į Kelių fondą kaip pajamų eilutės, bus užtvirtintos (...), kadangi svarbiausia iš finansavimo sričių, tai e. tollingas taip vadinamas, (...) yra susijusi su nemažomis problemomis, kurias paveldėjome iš ankstesnio periodo ir šiai dienai iš esmės mes baigiame išspręsti įvairius teisinius klausimus“, – aiškino ministras.
E. Sabutis anksčiau yra sakęs, kad vienas pagrindinių Kelių fondo finansavimo šaltinių bus iš kelių rinkliavos informacinės sistemos surinktos papildomos pajamos.
Finansų ministras Rimantas Šadžius sausį tvirtino, kad Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas.
„Mes dabar esame šito klausimo (fondo kūrimo – BNS) praktiškai finalinėje fazėje. (...) Manau, balandžio vidury mes galėsime Seimui patekti tam tikrus projektus, kuriuos registruosime, ir tada perkelsime fondo klausimą į Seimą“, – pirmadienį sakė E. Sabutis.
Vyriausybė vasario pabaigoje pritarė įstatymų pataisų projektams, įskaitant ir būsimo Kelių fondo, kuriuos pavasario sesijoje siūlys Seimui.
Šiemet keliams be ES paramos numatyta 804 mln. eurų – 8,8 proc. mažiau nei praėjusių metų planas (882 mln. eurų).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
