Vasara – puikus laikas kelti bures ir aplankyti artimiausius uostus. Kasmet daugėja užsikrėtusiųjų buriavimo liga skaičius, todėl vis daugiau lietuvių nusprendžia pramoginį laivą įsigyti nuosavybės teise. Neskubantys investuoti pinigų į jachtas ar burlaivius, laisvalaikiui nesudėtingai gali išsinuomoti nedidelį laivą su įgula ar be jos ir aplankyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių uostus. Norintiems išvengti pasiruošimo reisui rūpesčių ir planuojantiems kelių valandų kelionę po Kuršių marias ar kitas vaizdingas vietoves, siūlomos išvykos jachtomis ir kitais pramoginiais laivas, į kurias bilietus įsigyti galima tiesiog krantinėje. Plačiau apie buriavimo ir pramogavimo jūroje teisinius ypatumus – su laivybos teisės eksperte, advokate Regina Derkintyte-Kaupiene (advokatų kontora Derkintytė, Kepenis, Kivylius ir partneriai AVERUS).
INFOLEX: Kas žinotina, nusprendus įsigyti pramoginį laivą ir jį registruoti Lietuvoje?
R. Derkintytė-Kaupienė: Prieš tampant pramoginio laivo savininku, vertėtų pasidomėti tokio laivo registravimo tvarka, techninių apžiūrų periodiškumu bei reikalavimais, keliamais laivavedžiui. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas ir reikalavimai, keliami pramoginiams laivams, skiriasi priklausomai nuo jų ilgio, keliamosios galios, variklio galingumo, todėl prieš įsigyjant motorinį ar burinį laivą, rekomenduotina susipažinti su tai grupei laivų taikomomis taisyklėmis bei pasikonsultuoti su atitinkamų valstybinių institucijų pareigūnais, vykdančiais laivų atitikimo galiojantiems teisės aktams priežiūrą.
Atkreiptinas dėmesys, kad visi mažieji, sportiniai ir pramoginiai laivai, burinės ir motorinės jachtos yra registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Iki 2011 m. gegužės 13 d. šį registrą tvarkė Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Nuo minėtos datos registro tvarkymo funkcijas perėmė Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivų registravimo skyrius. Paminėtina, kad nuo šių metų liepos 1 d. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcijos kaip institucijos apskritai neliko – ji reorganizuota ir prijungta prie LSLA.
Vidaus vandenų laivų registre registruojami pramoginiai laivai, kurių ilgis nuo 2,5 iki 24 metrų. Registre neregistruojamos irklinės, guminės valtys, turistiniai plaustai bei vandens dviračiai, jei jų keliamoji galia (pakeliamas svoris) mažesnė nei 250 kg. Taip pat į registrą neįtraukiami laivai, priklausantys pagrindiniam laivui kaip gelbėjimo priemonė ar techninis inventorius.
INFOLEX: Kokius leidimus reikalinga turėti?
R. Derkintytė-Kaupienė: Pramoginiai laivai Vidaus vandenų laivų registre registruojami tik po to, kai jų pirminę techninę apžiūrą atlieka atitinkamos institucijos specialistai ir konstatuoja, kad laivo techninė būklė atitinka reikalavimus ir jį galima saugiai eksploatuoti. Pateikus visus reikiamus dokumentus, savininkui išduodamas pramoginio laivo bilietas, įgalinantis įgulą iškelti laive Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą.
Motorinių pramoginių laivų technines apžiūras (pirmines, kasmetines bei neeilines) atlieka ir reikiamus dokumentus išduoda LSLA specialistai. Tuo tarpu burinių laivų atitikimą saugios laivybos reikalavimams prižiūri Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Reorganizavus Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją, LSLA perėmė ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimo funkciją. Būtent pastaroji institucija išduoda tokio tipo laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus po to, kai pretenduojantis tapti laivavedžiu asmuo pateikia atitinkamus dokumentus ir išlaiko kvalifikacinį egzaminą. Burinių jachtų įgulų narius (būsimus vairininkus ir kapitonus) egzaminuoja ir diplomus jiems išduoda Lietuvos buriuotojų sąjunga.
INFOLEX: Na, o jei pramogauti laivu planuojama tik keletą savaičių per metus?
R. Derkintytė-Kaupienė: Tokiu atveju dažniausiai jachta frachtuojama (išsinuomojama). Tai patogu, nes nereikia didelių investicijų pramoginio laivo įsigijimui bei taupomos eksploatacinės bei priežiūros išlaidos. Jachtos ar kiti pramoginiai laivai paprastai frachtuojami su įgula: dažniausiai laivo savininkas pasirūpina, kad laivo reisui vadovautų kvalifikuotas laivavedys ar specialistas. Vis labiau populiarėja kelionės, kai išnuomotu laivu keliaujama po kaimyninių valstybių uostus: Rygą, Taliną, Skandinavijos šalis, arba ryžtamasi vykti ir į tolimesnes keliones: Kroatiją, Prancūziją ir kt. Žinoma, su pramoginio laivo savininku galima tartis ir dėl jachtos nuomos be įgulos – nėra kliūčių nuomotis laivą ir patiems planuoti maršrutą, jei tik tarp keleivių yra asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją.
INFOLEX: Vienas dalykas – įsigyti ar išsinuomoti laivą, kitas – žinoti, kaip elgtis išplaukus į teritorinius vandenis.
R. Derkintytė-Kaupienė: Iš tiesų, savarankiškai keliaujantiems pramoginiais laivais reikėtų būti susipažinus su nemažai teisės aktų, reglamentuojančių jų techninę būklę, gelbėjimo, priešgaisrines, signalines priemones, keleivių susodinimą ir jų skaičiaus atitikimą vidaus vandenų laivybos normoms, žinoti susidūrimo su kitais laivais prevenciją ir kt. Jei planuojama pramogauti ne tik Lietuvos teritoriniuose vandenyse, bet vykti ir į užsienio valstybes, rekomenduotina pasidomėti ten galiojančiomis taisyklėmis ir reikalavimais.
Siekiant užtikrinti sklandų pramoginių laivų judėjimą, nacionalinės kiekvienos valstybės vidaus vandenų laivybos taisyklės yra gana panašios ir standartizuotos, daug klausimų reguliuojama tiesiog paprotinėmis normomis. Nerašytas burinių laivų savininkų etiketo kodeksas iki smulkmenų reglamentuoja pagarbų įplaukimą į uostą ir tinkamą elgesį jame, švartavimosi prie krantinių ypatumus, vėliavų, klubinių vimpelų ir kitų skiriamųjų ženklų pakėlimo ir nuleidimo taisykles. Net pasisveikinimas su prasilenkiančiais laivais yra gana detaliai reglamentuotas nerašytomis taisyklėmis: išplaukiantysis iš uosto sveikina grįžtantįjį, grįžtantysis į uostą – stovinčiuosius jame, lenkiantysis sveikina lenkiamąjį, plaukiantysis – stovintįjį, mažesnė jachta sveikina didesniąją ir t.t. Beje, atsakyti į pasveikinimą yra būtina.
INFOLEX: Kuo ypatinga plaukiojimo pasienio ruožuose tvarka?
R. Derkintytė-Kaupienė: Išplaukimas į Šengeno erdvės šalių vandenis yra gana supaprastintas, bet vėlgi – kiekvienoje valstybėje gali skirtis. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama apie išvykimą informuoti pasienio pareigūnus ir pateikti jiems duomenis apie kelionės tikslą, žmonių skaičių ir kt.. Tuo tarpu Švedijoje jokios informacijos pasieniečiams pateikti nereikia.
Nusprendus vykti į Rusiją ar kitą ne Šengeno erdvės šalį, būtina iš anksto informuoti pasienio ir muitinės pareigūnus. Tokiu atveju kapitonas ar vairininkas turi užpildyti muitinės deklaraciją, pateikti įgulos narių sąrašą bei perduoti pareigūnų patikrinimui kitus dokumentus (techninės apžiūros taloną, laivo bilietą, keliaujančiųjų asmens dokumentus ir kt.). Tik patikrinus šiuos duomenis, duodamas leidimas plaukti. Adekvačių procedūrų laikomasi ir grįžus į gimtąjį uostą po kelionės.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.
