Jei euro zona būtų kuriama šiandien – į ją nebeįstotų nė viena valstybė, mat neatitiktų Mastrichto kriterijų.
„Prieš keletą mėnesių Mastrichto kriterijų laikėsi tik Suomija, tačiau šiandien jau ji to nebedaro. Jeigu šiandien reikėtų kurti euro zoną, nebūtų kam stoti, nes niekas neišlaikytų stojamųjų egzaminų“, – per Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatymą teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Banko skaičiavimais, arčiausia reikiamų Mastrichto kriterijų šiandien yra Suomija, Liuksemburgas ir Estija, tačiau šios šalys netenkina infliacijos kriterijaus. Tuo tarpu Slovėnija netenkina tik biudžeto deficito ribos.
G. Nausėda mano, kad net ir esant tokiai situacijai, Mastrichto kriterijai yra logiški ir jų peržiūrėti nereikia.
„Jie sveiki, jų vertėtų laikytis net nepuoselėjant ambicijų stojant į euro zoną. Kaip ten bebūtų, manau, kad valstybėms, ateityje ketinančioms įstoti į euro zoną, kriterijai bus taikomi be išlygų ir su tuo mums reikėtų susitaikyti“, – sakė jis.
Anot jo, šiandien turbūt daugelis sutiktų, kad Graikijos priėmimas į euro zoną, nekreipiant dėmesio, kad ši nevykdė Mastrichto kriterijų, buvo klaida.
Turime laiko pagalvoti
Kalbėdamas apie Lietuvos planus įsivesti eurą, analitikas sakė, jog turime pakankamai laiko stebėti, kaip vystysis įvykiai euro zonoje.
„Lietuvos glaudesnę integraciją į ES diktuoja mūsų geopolitinis pasirinkimas. Didelį kelią integracijos esame nuėję, tačiau kažkuriame etape iškils klausimas, ar mums reikėtų įsivesti bendrąją valiutą. Klausimas dėl skubėjimo natūraliai atkrenta, nes dėl infliacijos ir biudžeto deficito Mastrichto kriterijų nevykdymo 2014 metais euro įsivesti nepavyks. Turime bent trejetą metų pasižiūrėti, koks likimas ištiks euro zoną“, – dėstė ekonomistas.
Jei euro zonai pavyks įveikti finansines problemas, G. Nausėda nemato pagrindo, kodėl staiga reikėtų atsisakyti planų įsivesti eurą.
Maža žlugimo tikimybė
Bankininkas įsitkinęs, kad tikimybė, jog euro zona žlugs – labai maža. Pasitraukus Graikijai iš euro zonos, euras nuvertėtų beveik visų valiutų atžvilgiu, tačiau neišnyktų.
„Euro zona, kaip ekonominis projektas ir šiandien yra racionalus. Bėdos prasidėjo, kai jis pradėjo tapti vis labiau politiniu“, – sakė jis.
Jei Lietuva būtų sėkmingai įsivedusi eurą 2007 metais, kada koją pakišo šiek tiek per didelė infliacija, šiandien sąjungoje egzistuotų sėkmingai ir be jokių skolos krizių.
Tačiau jeigu vis dėlto atsitiktų taip, kad euro zona pabirtų, valstybėms narėms tektų eurus keisti į buvusias nacionalines valiutas. Šalys, turinčios daug finansinių problemų, tai darytų mažesniu santykiu, nei tą dieną, kai prisijungė prie euro zonos.
„Lietuvai pasirinkimas būtų natūralus: ieškoti naujos valiutos pakaitalo ar pasinaudoti proga ir pereiti prie lankstaus valiutos kurso sistemos. Manau, kad pastarasis variantas būtų netikslingas ir šiek tiek pavojingas, neturint reikiamos patirties ir įgūdžių. Veikiausiai būtų tikslinga mums rinktis kitą valiutą, kuria galėtų tapti Vokietijos markė“, – prognozavo G. Nausėda.
Ekonomika.lt primena, kad norint prisijungti prie euro zonos, šalies valstybės skola neturi viršyti 60 proc. metinio BVP vertės, fiskalinis deficitas turi būti ne didesnis kaip 3 proc. BVP, o infliacijos lygis neturi daugiau kaip 1,5 procento viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkį.
