„Reikia išlikti budriais ir dėl pačios bendrovės „Huawei“, ir dėl jos, kaip komercinės veiklos vykdytojos, glaudžių ryšių su Kinijos režimu“, – pareiškė Norvegijos vidaus žvalgybos tarnybos vadovė Benedicte Bjornland, pristačiusi 2019 metų nacionalinių grėsmių vertinimo ataskaitą.
„Kol Kinijoje galioja žvalgybos įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad privatūs asmenys, subjektai ir įmonės bendradarbiautų su valstybe, tol tokiai veikėjai kaip „Huawei“ gali būti daromas poveikis iš jos kilmės šalies“, – kalbėjo pareigūnė.
Pagrindiniai Norvegijos telekomunikacijų operatoriai „Telenor“ ir „Telia“, kurie savo 4G tinklams pasirinko „Huawei“ įrangą, jau rengiasi diegti naujos kartos 5G ryšio tinklą.
Kelios šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, saugumo sumetimais yra uždraudusios naudoti „Huawei“ 5G telekomunikacijų įrangą.
Norvegija gi svarsto, kaip galėtų apriboti galimą pavojų.
„Ketiname sukurti reguliavimo sistema, kuri leistų apsaugoti tai, ką būtų galima laikyti ypatingos svarbos infrastruktūra“, – per tą pačią spaudos konferenciją pareiškė teisingumo ministras Toras Mikkelis Wara.
„Kaip tik šiuo metu sprendžiame, kaip ši reguliavimo sistema atrodys ir ką ji apims“, – pridūrė jis.
Norvegija šiuo klausimu elgiasi atsargiai, nes puikiai prisimena, kaip piktai reagavo Kinija, kai 2010 metų Nobelio taikos premija buvo skirta disidentui iš Kinijos Liu Xiaobo, ir kokių tai turėjo ilgalaikių pasekmių diplomatiniuose ir prekybos santykiuose su Pekinu.
