Specialistai akcentuoja būtinybę griežtinti pieno ūkių ir supirkimo punktų kontrolę. Po Rusijos akibrokšto drausti daugelio mūsų perdirbėjų pieno gaminių importą dėl galimai rastų juose antibiotikų susirūpinta tiekiamo pieno kokybe.
Perdirbėjai grasina ūkininkams griežtesnėmis sankcijomis, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kiekvieną savaitę žada analizuoti operatyviai pateikiamus patikrinimų duomenis iš ūkių, pieno supirkimo punktų.
Taupumo pasekmės
Lietuvos veterinarijos akademijoje surengtoje konferencijoje „Gyvūnai + žmonės = bendra sveikata“ nuskambėjo raginimas griežtinti bausmes pieno gamintojams ir stiprinti veterinarinių preparatų pardavimo kontrolę.
Tauragės apskrities VMVT viršininkas Rimantas Rupšys VMVT surengtoje konferencijoje pasakojo, kad apskrityje dominuoja smulkūs pieno ūkiai, kuriuose vidutiniškai laikomos 4–6 karvės. „Visus juos patikrinti labai sunku, tenka tai daryti atsitiktinio pasirinkimo būdu, – kalbėjo viršininkas. – Iš viso Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonuose laikoma 47 tūkst. karvių, veikia tik kelios bendrovės su daugiau kaip tūkstančiu gyvulių. Tad situaciją valdyti labai sunku.“
Šiemet minėtuose rajonuose už įvairius sanitarijos, higienos pažeidimus, taip pat už rastus antibiotikus piene ūkininkams ir pieno punktams skirta daugiau kaip 4 tūkst. Lt baudų. R.Rupšys neslėpė, kad buvo daug atvejų, kai tiekiamame piene rasta antibiotikų. „Keli pieno gamintojai prisipažino, kad karvėms gydyti naudojo įsigytą tepalą, – sakė R.Rupšys. – Akivaizdu, kad smulkūs ūkininkai taupo, nekviečia veterinaro, bet bando patys gydyti gyvulius.“
Siūlo griežtinti kontrolę
R.Rupšio nuomone, būtina griežtinti baudas. „Suprantame, kad kaimo žmonėms sunku, stengiamės būti žmogiški, bet jau reikia įvesti griežtesnes sankcijas, – mano jis. – Po rastų pažeidimų gamintojas gali labai greitai atnaujinti pieno tiekimą – vos tik pašalina rastus trūkumus. Tačiau reikėtų, kad atnaujinti tiekimo po savaitės jam nebūtų leidžiama, o pasikartojus pažeidimams – po 15 dienų.“
Specialistas įsitikinęs, kad reikia griežtinti ir pieno supirkimo punktų kontrolę. „Dabar supirkėjai daugiau rūpinasi tik kiekybe, o ne kokybe, – aiškino R.Rupšys. – Jei pieno supirkimo punktai privalėtų įsigyti laboratorinės įrangos, tada būtų galima nustatyti atskiro tiekėjo žaliavos kokybę ir užkirsti kelią užterštam pienui patekti į bendrą talpyklą. Taip pat būtina kelti ir punktų darbuotojų kvalifi kaciją.“ R.Rupšys perdirbėjams siūlo didinti supirkimo kainą už kokybišką pieną, kad žemdirbiai turėtų dėl ko stengtis. „Taip pat nenormalu, kai perdirbimo įmonė superka pieną iš kone pusės Lietuvos“, – mano jis. VMVT viršininkas Kazimieras Lukauskas sakė, kad patikrinti visus ūkius sudėtinga, tačiau sukurta sistema veikia gerai. „Nuspręsta kiekvieną pirmadienį rengti pasitarimus ir aptarti naujausius iš teritorinių VMVT padalinių siunčiamus patikrinimų rezultatus“, – teigė jis.
Pasigenda kokybės
Pieno tarybos pirmininkas ir Pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ atstovas Linas Sasnauskas minėjo, kad perdirbėjus jaudina ne tik antibiotikų problema. „Mums vis dėlto baisiausias bakterinis užterštumas ir mastitu sergančios karvės, – sakė jis. – Čia reikia ne tik kontrolės, bet ir valstybės paramos, nes ūkininkams būtina atnaujinti bandas sveikais gyvuliais, taip pat kuo daugiau jų turėtų įsigyti šaldymo įrangą.“
Pasak L.Sasnausko, sergančių karvių pienas tampa nekenksmingas po terminio apdorojimo, tačiau netenka daug gerųjų savybių. „Jis tinka tik pusgaminiams, pavyzdžiui, pieno milteliams, bet ne sūriams, sūreliams, jogurtams ir kitiems aukštos kokybės produktams gaminti. Pastariesiems žaliavos neturime daug, – sakė jis. – Todėl, jei norime plėtoti pieno pramonę bei eksportuoti ne tik pusgaminius, bet ir kitus produktus, būtina gerinti karvių bandų sveikatą.“
Išeitis – naujoji programa
Raseinių rajono VMVT viršininkas Henrikas Medveckas mano, kad išeitis – sveikos bandos statusą turinčių bandų gausėjimas. „Raseinių rajone jau yra pirmieji 6 ūkininkai, kurių bandos gavo šį statusą, – pasakojo jis. – Buvo įgyvendintas pavyzdinis valstybės fi nansuojamas projektas. Bandos dvejus metus buvo stebimos ir tiriamos veterinarų, ar galvijai neserga tuberkulioze, brucelioze ir leukoze. Gavusios šį statusą bandos nuolat tikrinamos ir vėliau.“
Sveikos bandos statusą turinčios bandos galvijų sveikata nuolat stebima, pildomi specialūs žurnalai. „Tai užtikrina, kad galvijai yra sveiki, kontroliuojama jų būklė, ūkininkai sutaupo išlaidas gydymui, gauna kokybišką pieną. Taip būtų sprendžiama ir didelio galvijų sergamumo problema, dėl kurios taip nerimauja perdirbėjai“, – vardijo H.Medeveckas. Planuojama, kad iki 2012 m. sveikos bandos statuso diegimo programa bus vykdoma visoje Lietuvoje.
