Portalo tv3.lt skaitytoja Inga ppasidalijo savo sąskaita už šildymą.
„Už sausį teks mokėti beveik 100 eurų, gyvenu senos statybos, 47 kvadratų bute, Naujamiestyje“, – pasakojo moteris.
Kita vilnietė, gyvenanti Lazdynėlių rajone, pasakojo, kad gavo 160 eurų sąskaitą.
„Gyvenu 80 kvadratinių metrų ploto bute. Be to, butas nėra labai senas, 2010 metų statybos. Tačiau sąskaitos beveik tokios pačios kaip senų butų “, – sakė moteris.
Dar vienas Justiniškių mikrorajono gyventojas sakė, kad gavo 150 eurų sąskaitą.
„Beveik tiek pat, kiek ir praeitą mėnesį, tačiau po pirmųjų didžiulių sąskaitų pradėjome su šeima taupyti, kiek įmanoma prisukome radiatorius, netgi pradėjome žiūrėti, kiek vandens naudojame“, – sakė vyras.
Sąskaitos didesnės nei praėjusį mėnesį
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) jau vakar, vasario 8 d. pranešė, kad savo klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.
Vertinant įprastai šalto sausio lauko oro temperatūrą ir nustatytą šilumos kainą buvo prognozuotas iki 20 proc. sąskaitų augimas, tačiau šis sausis buvo beveik 3 laipsniais šiltesnis nei pernai, todėl vilniečiai gavo nuo 5 iki 10 proc. didesnes sąskaitas nei gruodį.
Iš ko susideda šilumos kaina?
Šilumos kaina susideda iš kintamosios, pastoviosios dalies ir PVM. Nuolatinis įmonės veiklos efektyvinimas lemia, kad Vilniuje šilumos kainos pastovioji dalis, į kurią patenka sąnaudos darbuotojų atlyginimams, turto nusidėvėjimas, išlaidos remontui ir eksploatacijai, mokesčių, administracinės bei kitos specifinės sąnaudos, yra viena mažiausių Lietuvoje ir nekito nuo 2017 m., o 2020 m. sumažėjo nuo 1,07 iki 0,94 ct/kWh šilumos energijos.
Kintamąją dalį daugiausiai sudaro kuro kaina. Drastiškai rinkose išaugus kuro kainai, o „Ignitis grupei“ laiku nepastačius Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko, VŠT priversti deginti daugiau gamtinių dujų.
Jų kaina šį šildymo sezoną yra dar neregėtose aukštumose ir gruodžio mėnesį buvo pasiekusi net 180 eurų už megavatvalandę, kai pernai tuo pačiu metu VŠT už dujas mokėjo 15 Eur/MWh. Tai – visų laikų dujų kainos rekordas. Tuo tarpu bendrovės gruodžio mėnesio vidutinė gamtinių dujų įsigijimo kaina siekė 94,82 Eur/MWh, todėl ši kaina atsispindės vasario mėnesio sąskaitose.
Sąskaitos dydį nulemia ir lauko oro temperatūra: kuo ji žemesnė, tuo labiau auga šilumos poreikis ir vartojimas. Jis priklauso ir nuo konkretaus pastato būklės, renovuotų namų gyventojai moka ženkliai mažesnes sąskaitas už šilumą. Sausį už 50 kv. m. buto, esančio renovuotame name, šildymą gyventojai mokės apie 79 Eur, o nerenovuotame – 133 Eur.
„Šis sausis buvo šiltesnis nei pernai, kai į tinklą patiekėme rekordiškai daug šilumos. Palyginti su gruodžiu taip pat buvo 2,4 laipsniais šilčiau, vadinasi, turėjome patiekti mažiau šilumos, o jai pagaminti sudeginome mažiau brangaus kuro. Vis dėlto šildymo sezonui įsibėgėjus kuro kaina vis augo, todėl tai atsispindėjo šilumos kainoje, kuri sausio mėnesį yra 15 proc. didesnė nei gruodį. Dėl šiltesnės oro temperatūros, kuri lėmė 30 tūkst. MWh mažesnę šilumos realizaciją, sąskaitos už sausį patiektą šilumą auga mažiau nei 15 proc., ir vidutiniškai padidėjo 5-8 proc.“, – sako VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Siūlo atidėti mokėjimus
Didžiulis šildymo kainų šuolis šį sezoną ne vienam klientui kelia finansinių iššūkių, todėl gyventojai kviečiami aktyviai tikrintis (www.spis.lt), ar jiems priklauso būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacija. Nuo šių metų tokias kompensacijas gali gauti kur kas daugiau gyventojų. Vien sausio mėnesį dėl to Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriui pateikti 11972 prašymai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug triskart mažiau – 3456.
VŠT savo klientams taip pat siūlo mokėjimų atidėjimo galimybę. Ja pasinaudoti nusprendę klientai iki šio šildymo sezono pabaigos mokėtų 35 proc. didesnes sąskaitas lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Likusi suma būtų kaupiama ir šildymo sezonui pasibaigus sumokama per kliento pasirinktą mokėjimo terminą – nuo 1 iki 18 mėnesių. Toks mokėjimų atidėjimas netaikomas automatiškai, todėl gyventojai turi kreiptis patys į Klientų aptarnavimo centrą arba nuotoliu, užtenka paskambinti tel. 19118 arba parašyti el. paštu [email protected].
„Šis šildymo sezonas nelengvas tiek mūsų klientams, tiek bendrovei, todėl Klientų aptarnavimo centras yra pasiruošęs maksimaliai atsakyti į gyventojams kylančius klausimus, padėti rasti geriausią sprendimą šioje sudėtingoje situacijoje ir nekaupti skolų. Iki šiol mokėjimų atidėjimų galimybe jau pasinaudojo kiek daugiau nei 100 klientų, kreiptis gali net ir kompensacijas gavę gyventojai.
Be pagalbos neketiname palikti ir verslo ar biudžetinių įstaigų, todėl susidūrus su sunkumais apmokant sąskaitas kviečiame jų vadovus kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Kartu ieškosime sprendimų ir atsižvelgdami į konkrečią situaciją pasiūlysime galimus sprendimus“, – sako L. Jakubauskas.
Siūlo mažinti PVM
Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui. Jis būtų taikomas atbuline data gyventojams nuo sausio 1 d. ir galiotų iki balandžio pabaigos.
Šiuo metu Seimas dar nėra pritaręs tokiam siūlymui, todėl gyventojus sausio mėnesio sąskaitos pasiekė su įskaičiuotu PVM mokesčiu, kurio dydis siekia 9 proc. Jeigu Seimas Vyriausybės siūlymui pritars ir lengvata bus taikoma atbuline data, šis sprendimas atsispindės vasario mėnesio sąskaitose, kurios klientus pasieks kovą.
Šis šildymo sezonas sudėtingas ne tik gyventojams, bet ir pačiam šilumos tiekėjui. Pagal galiojančią tvarką, gamtinių dujų kainų pokyčiai galutinėje šilumos kainoje klientams atsispindi tik po dviejų mėnesių. Kitaip tariant, įmonė už dujas moka dabar, o klientas – po dviejų mėnesių. Siekiant užsitikrinti apyvartines lėšas brangstančioms dujoms įsigyti, VŠT jau pasiskolino 85 mln. eurų.
