Tokia tvarka nepatinka daugumai gyventojų, dėl to prezidentūra rudenį siūlys ją keisti. Tačiau specialistai, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokius užmojus kritikuoja. Esą pensijai kaupiami pinigai neturi būti naudojami iki pensijos, net jeigu artėja paskutinioji.
Būtų žmogaus valia pasiimti pinigų
Kitąmet numatomi eiliniai prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai. Kone visuose rinkimuose partijos savo programose daug dėmesio skiria pensijoms ir pensijų kaupimui fonduose.
Šią savaitę išgirdome, kad dalyvauti prezidento rinkimuose žada Seimo narys Aurelijus Veryga, o kai kurie visuomenininkai palaiko teisininko Igno Vėgėlės kandidatūrą.
Tuo metu dabartinio prezidento (mažai kas abejoja, kad rinkimuose jis irgi dalyvaus) patarėjas Vaidas Augustinavičius Žinių radijui pareiškė, kad rudenį Seimui ketinama siūlyti įteisinti galimybę pensijų fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų.
Anot patarėjo, žmonės patys nuspręstų, kada pasinaudoti tokia galimybe.
„Kada gyventojai išsiimtų tą ketvirtadalį lėšų (...) iš antros pakopos fondų – tai būtų jų valia, ar tai viduje kaupimo, ar sulaukus pensinio amžiaus, o gal ir nematytų to poreikio“, – teigė V. Augustinavičius.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, būsimų šalies pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų.
Iš viso sudariusių kaupimo sutartis yra apie 1,4 mln. Taigi vidutiniškai vienam kaupiančiajam tenka 4611 eurų fonde sukaupto turto. Ketvirtadalis šios sumos, kurią būtų galima pasiimti pagal prezidentūros pasiūlymą, būtų 1152 eurai.
Pasak V. Augustinavičiaus, galimybė pasiimti šiuos pinigus kada žmonės nori, padarytų kaupimą patrauklesniu:
„Įteisinta papildoma galimybė disponuoti 25 proc. nuo visų sukauptų lėšų, pirma, padidintų antros pakopos patrauklumą ir paskatas kaupti, antra – tai visiškai neišderintų antros pakopos sistemos ir paliktų ją veiksmingą, nes trys ketvirtadaliai sukauptų lėšų ir toliau liktų pensijoje.“
Be to, pasak jo, taip būtų sureaguota į gyventojų pageidavimus: „Būtina reaguoti į gyventojų nuomonę, kuri rodo, kad 9 iš 10 norėtų tam tikrų pokyčių antroje pensijų pakopoje“.
Iš tiesų 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, rodo lrt.lt užsakytos visuomenės apklausos duomenys.
Į klausimą, ar turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc. respondentų atsakė „tikrai ne“ ir 5 proc. „greičiau ne“. 6 proc. apklaustųjų nuomonės dėl pensijų kaupimo neturėjo.
Gal ir iš „Sodros“ būtų galima pinigų pasiimti anksčiau?
Gana skeptiškai į pasiūlymą išsiimti iš fondų pinigų sureagavo ekonomistas Raimondas Kuodis.
„O tai iš didžiojo „Sodros“ pensijų fondo prezidentūra irgi leis ketvirtadalį (pinigų, aut. past.) pasiimti? Na, kad su II pakopa būtų vienodos sąlygos bent jau... Ar čia II pakopai padėti planas?“ – socialinio tinklo paskyroje su šypsenėlėmis ironizavo ekonomistas.
Šis įrašas sulaukė daugybės komentarų ir reakcijų. Tarp jų – ir buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo.
„O jeigu laidotuvėms, ar ką? Štai maždaug su tokia mintimi kažkada buvo parašyta atskiroji nuomonė KT, kad reiktų leisti pasiimti pinigus iš pensijų fondų“, – taip pat su ironiška šypsena komentavo D. Žalimas.
Tačiau, R. Kuodžio nuomone, tokiais atvejais galėtų suveikti jo siūloma socialinio kredito sistema. Jos esmė tokia: reformavus „Sodrą“, joje kiekvienas turėtų asmeninę sąskaitą, kurioje kauptų pinigus, o ne, pvz., apskaitos vienetus, kaip yra dabar. Tuomet, pvz., prižiūrint vaiką, tapus nedarbingu, ar kitais metais iš sąskaitos būtų galima pasiimti pinigų – socialinį kreditą.
Tuo metu pensijų fondų valdymo bendrovės „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Marijus Kalesinskas diskusijoje priminė, kad mirties atveju jau yra numatytos priemonės – vienkartinės pašalpos, kita parama.
„Bet pritarčiau, kad gali būti tam tikras sąrašas aplinkybių, kai kaupiančiajam gali būti išimties tvarka leidžiama pasinaudoti savo santaupomis, nes jos objektyviai ar gyvybiškai jam reikalingos anksčiau, nei pensinis amžius.
Pvz., jei kaupiančiajam dar tik 40 ar 50 metų, bet suserga kritine liga ir jam reikalingos lėšos gydymui. Bet tai išties turėtų būtų išimtiniai atvejai, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama“, – svarstė M. Kalesinskas.
Tiesa, jis sutiko su D. Žalimo nuomone, kad pradėjus leisti pasiimti iš fondo pinigų anksčiau laiko, prasidėtų „paklodės tąsymas ir išimtys (kada būtų galima išsiimti pinigų, red. past.) taps taisykle“.
Sukaupti pinigai – pensijai, o ne ligų gydymui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesutinka su prezidentūros pasiūlymu, kad gyventojai iš pensijų fondų pinigų galėtų pasiimti anksčiau laiko.
„Pensijų sistema yra skirta pensijoms, todėl ir teisinis reguliavimas šioje srityje skirtas spręsti su pensijomis susijusius klausimus, o ne lėšų sunkių ligų gydymui ar finansiniams sunkumams spręsti suradimo klausimus“, – portalui tv3.lt komentavo ministerija.
Pasak jos specialistų, demografinė situacija Lietuvoje nepagerės ir įmokų mokėtojų staiga daugiau nepasidarys, esą todėl būtent senatvei žmonės turi kaupti papildomai.
„Įstatymo nustatyti apribojimai dėl (ne)galimybės atsiimti sukauptas lėšas ar jų dalį yra būtent todėl, kad sistema orientuota į pensijų tikslus“, – įsitikinę ministerijos specialistai.
Pasak jų, bet kokius pasiūlymus keisti pensijų teisinį reguliavimą ministerija vertina pagal tai, kiek jie prisideda būtent prie pensijų, o ne bet kokių kitų išmokų, sistemos.
„Šiuo atveju teikiami siūlymai pensijų sistemą iškreipia, kadangi siūloma sudaryti galimybę pensijų pinigais disponuoti anksčiau laiko ir ne pensijų tikslais. Siūlymai iškreipia ir solidarumo principą pensijų sistemoje, nes gyventojas galėtų vardan einamųjų poreikių ir dabarties vartojimo išsiimti ir visų mokesčių mokėtojų pinigais sumokėtą skatinamąją įmoką“, – komentavo ministerija.
