Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu. Taigi atlyginimų spurtą galima sieti ne tiek su rinkėjų pamaloninimais, kiek su ekonominėmis realijomis – didesnė paklausa diktuoja aukštesnę darbo kainą.
Lietuva šiemet įsiveržė į Baltijos regiono lyderius pagal BVP augimą pirmąjį ketvirtį, bet pagal darbo užmokesčio šuolį vis dar nusileidžiame Estijai, kurioje atlyginimai ūgtelėjo 8,1 proc. Kita vertus, Latvijoje darbo užmokesčio plėtra nuslopo iki 5,3 proc., ir šiemet laukiama kuklesnio rodiklio, kai Lietuvoje atlyginimai dar įsibėgėja.
Geros žinios yra tai, kad po neapmokestinimų pajamų dydžio kėlimo atlyginimai „į rankas“ pagaliau augs greičiau nei bruto darbo užmokestis. Kadangi ūkio struktūroje vis dar vyrauja mažesni atlyginimai, teigiamus pokyčius pajus dauguma. Tai turėtų šiek tiek praskaidrinti gyventojų nuotaiką, kuri per paskutinius kelis mėnesius pagavo „stresiuką“. Akivaizdu, kad kainos Lietuvoje pamažu stiebsis ir toliau, ypač paslaugų. Energijos nešėjai ir globalioje rinkoje prekiaujamos maisto produktų žaliavos atsispyrė nuo dugno ir gan greitai tai bus jaučiama kasdieniniame gyvenime. Apie augsiančią infliaciją prabilo net Europos centrinis bankas, tik, priešingai nei Lietuvos vartotojai, pinigų politikos dirigentas tai vertina kaip itin pozityvią naujieną. Šioje aplinkoje „Lidl“ atėjimas į Lietuvą yra tikrai „laiku ir vietoje“. Belieka tikėtis, kad atslūgus pirmajam ažiotažui, šis vokiečių atsakas amerikietiškam „Walmart“ tinklui palaikys gyvybingumą vietinėje vidaus prekybos rinkoje. Juolab, pastaruoju metu „Lild“ pelnė ne vieną apdovanojimą užsienyje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jis tapo ne tik greičiausiai augančiu, bet ir skaniausius produktus siūlančiu prekybos tinklu.
Kad ir kaip būtų, priimant sprendimą pirkti kasdieninius produktus, kainos ir kokybės svarstyklėse Lietuvoje pirmoji komponentė kurį laiką bus dar svaresnė. Esant dabartiniam ūkio augimui, pajamos, tenkančios vienam gyventojui padvigubėtų maždaug per dvidešimt metų, kai prieš krizę tokio pat efekto galima buvo tikėtis per 10-12 metų.
Komentarą parengė DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
