Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, trečiadienį komitete iš esmės pritarta gyventojų investicinės sąskaitos įteisinimui – tai numatantys įstatymo projektai Seime galėtų būti svarstomi jau pavasario sesijoje.
„Komitetas priėmė sprendimą kreiptis į Finansų ministeriją, kad artimiausiu metu būtų perengtas ir pateiktas toks projektas. (...) Ministerija jau turi sukaupusi pakankamai daug medžiagos, reikalingos parengti įstatymo projektą, todėl tikimės, kad Seimo pavasario sesijoje mes jį jau turėsime“, – BNS sakė M. Majauskas.
Jis nesiėmė vertinti, ar investicinė sąskaita galėtų būti įteisinta jau šiais metais.
„Tikrai nespekuliuosiu dėl terminų, man atrodo labai svarbu pradžioje turėti konkretų projektą. Mano asmenine nuomone, būtų gerai pradėti nuo kuo paprastesnio modelio, o vėliau atsižvelgiant į rinkos ir gyventojų poreikius jį koreguoti“, – teigė BFK pirmininkas.
Pasak jo, investicinė sąskaita jau yra naudojama visose Šiaurės šalyse, taip pat Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje, todėl jos neturėdama Lietuva išsiskiria iš kitų regiono šalių.
„Investicinė sąskaita sudaro žmonėms galimybę kaupti, investuoti ir nemokėti mokesčių, kol pinigai nėra išimami iš sąskaitos. (...) Ši priemonė turėtų būti skirta viduriniajai klasei, riboto dydžio, kad nebūtų galimybės į tą sąskaitą įdėti milijonų. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, 30 tūkst. ar 50 tūkst. eurų maksimalus įnašas. Tai pat reikės užtikrinti, kad nebūtų jokių galimybių žmonėms pasinaudoti šia sąskaita mokesčiams išvengti“, – aiškino M. Majauskas.
BFK narys „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė svarstyti galimybę tokį taupymą susisieti ir su investicijomis į nekilnojamąjį turtą, tačiau M. Majauskas šį pasiūlymą vertino kritiškai.
„Aš manau, kad reikia vadovautis geriausia užsienio šalių praktika, kur yra numatytas ribotas vertybinių popierių pasirinkimas – listinguojamos akcijos, obligacijos, gal būt ir į šiuos vertybinius popierius investuojančių investicinių fondų vienetai. (...) Gal būtų galima investuoti į investicinius fondus, kurie investuoja į listinguotus nekilnojamojo turto fondus. Todėl tokia netiesioginė galimybė gauti prieigą prie nekilnojamojo turto vertės augimo būtų“, – sakė M. Majauskas.
Jis pažymėjo, kad gyventojų sąskaitose bankuose laikomų lėšų suma pastaruoju metu siekia rekordines aukštumas, tačiau jie realiai nieko neuždirba, nes rinkoje palūkanos yra artimos nuliui.
„Tie pinigai tiesiog dulka sąskaitoje ir net praranda savo vertę dėl infliacijos. (...) Reikia kuo greičiau ieškoti galimybių leisti gyventojams panaudoti tas turimas lėšas investuojant ir taip užtikrinant, kad jų turimų pinigų vertė augtų“, – tvirtino M. Majauskas.
Investicinė sąskaita leistų gyventojams be mokestinių „kliūčių“ vykdyti tęstines investicijas į įvairius kapitalo rinkose platinamus produktus – tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis būtų mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams, ir tik tada, kai ji iš investicinės sąskaitos pervedamos į kitą gyventojo sąskaitą.
Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, tačiau pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos dabar galiojančia tvarka.
Finansų ministerija siūlo, kad investicinių sąskaitų kiekis būtų neribojamas, todėl vienas gyventojas galėtų turėti kelias investicines sąskaitas. Tuomet atskirų sąskaitų rezultatai būtų bendrinami, o lėšų judėjimas tarp sąskaitų nevertinamas kaip lėšų išsiėmimas
